Mėlynas, žalias, raudonas, geltonas ar rudas? Šį klausimą dar ne taip seniai kasdien užduodavo vienos Kauno įmonės darbuotojai, prieš išmesdami vieną ar kitą šiukšlę. Šiandien jiems toks klausimas nebekyla, o bendrovė pripažinta „žaliausia“ Lietuvoje.
Seniausia baldų pramonės įmone Lietuvoje laikoma „Freda“ prieš kurį laiką ryžosi pokyčiams, kuriuos inicijavo Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantė Karolina Minkevičiūtė. Po stažuotės sulaukusi pasiūlymo pasilikti Darbų saugos ir aplinkosaugos inžinierė pasistengė, kad įmonėje nuolatos ir sklandžiai vyktų antrinių žaliavų rūšiavimas.
„Gavau užduotį pasirūpinti įmonės švara, pasistengti šiek tiek „perauklėti“ darbuotojus. Teko išsiaiškinti, kaip veikia įmonė ir su kokiais sunkumais ji susiduria aplinkosaugos srityje. Reikėjo sužiūrėti visus darbo procesus, kad suprasčiau, kaip dirba kone 700 darbuotojų, ir nuspręsčiau, kuriuo būdu geriausia gerinti situaciją“, – pasakojo K. Minkevičiūtė.
Mergina daug bendravo su darbuotojais, skatino juos imtis permainų, kad įpratintų rūšiuoti šiukšles, mat baldų gamykloje lieka dideli kiekiai antrinių žaliavų.
„Didžioji dalis atliekų atkeliauja drauge su mums reikalingomis importuotomis žaliavomis. Įvairių pakuočių kiekiai nuolatos didėjo, todėl ir reikėjo spręsti šią problemą. Taipogi lieka ir gamybinių atliekų: šlifavimo juostų, kempinėlių, įvairaus plastiko ir popieriaus.“
Darbuotojai ne iš karto ėmėsi permainų. Daugeliui ši veikla atrodė kaip papildomas darbas. Ne vienas jų teiravosi K.Minkevičiūtės, kokia nauda iš rūšiavimo, jeigu šiukšlės vėliau patenka į tą patį sąvartyną.
„Teko pakeisti žmonių požiūrį į tam tikrus nusistovėjusius stereotipus. Pirmiausia informavome kolegas apie atliekų rūšiavimą, jo naudą ir supažindinome su visu procesu, kad visiems būtų aiškiau. Anksčiau įmonėje buvo spalvoti konteineriai, bet darbuotojai nežinojo, kurioms žaliavoms jie skirti. Tad pradžioje teko ir nuotraukas kabinti ir informacinius lipdukus klijuoti, kad tik visiems būtų patogiau. Net ir ne vieną žaidimą žaidėme, kol kolektyvas suprato, kur kokią šiukšlę mesti“, – pasakojo KTU magistrantė.
Pratinti kolegas keisti įpročius K.Minkevičiūtei nepasirodė lengviausia užduotis, bet ji džiaugiasi pasiektu rezultatu, kuomet rūšiavimas tapo darbuotojų kasdiene veikla nuo kurios prasideda darbas.
„Nežinau ar visi kolegos šią gerąją patirtį parsinešė namo, bet smagu, kai teiraujasi, ar į teisingą konteinerį išmetė picos dėžę, kompaktinę plokštelę. Pažadinau juose sąmoningumą, nes jie galvoja prieš išmesdami šiukšlę, o tai jau gerai. Didžioji dalis lietuvių gana vangiai žiūri į šiukšlių rūšiavimą, tad to skatinimo mūsų šalyje vis dar trūksta“, – teigė K.Minkevičiūtė.
