Kasdieną besivystant technologijoms, vis daugiau gyvenimo sričių persikelia į virtualią erdvę. Ne išimtis ir mados pramonė, kurioje sparčiai diegiamos 3D virtualaus primatavimo technologijos (angl. Virtual Try-On), suteikiančios galimybę pamatyti 3D gaminio vaizdą dar prieš jį pagaminant. Virtualios technologijos plačiai naudojamos ir virtualioje realybėje, kur kiekvienas gali susikurti savo išskirtinį stilių, įsigydamas virtualius mados produktus virtualiose parduotuvėse.
Šiandien mados dizaineriai 3D modelius gali naudoti kurdami aprangos kolekcijas. Toks modelio prototipas leidžia kūrėjui įvertinti drabužio vaizdą jo nepasiuvus, galima išbandyti tame pačiame modelyje derinti naujus vizualinius sprendimus, keisti medžiagų spalvas, aksesuarus, naudoti skirtingus raštus ir derinius. Be estetinio modelio vaizdo, 3D prototipas prieš iškerpant modelius iš realios medžiagos, leidžia įvertinti ir gaminio konstrukcijos atitikimą figūrai, kas leidžia efektyvinti gamybą ir sumažinti sąnaudas.
Naudojant skirtingus audinius, tas pats modelis gali atrodyti labai skirtingai. Medžiagos tinkamumą projektuojamam modeliui galima įvertinti, drabužį stebint ant virtualaus 3D manekeno, kadangi naudojant specialią programinę įrangą, atliekama medžiagų mechaninės elgsenos simuliacija, kuri atitinka realią medžiagų elgseną dėvint drabužį. Taigi, virtualiam primatavimui atlikti reikia 3D manekeno, kurio matmenis galima keisti, skaitmenizuotų drabužio lekalų bei medžiagų mechaninių savybių.
Ar galima pastebėti modelio subtilius skirtumus, naudojant panašaus tipo (struktūros, sudėties ir pan.) medžiagas, ar trimatis modelis tikrai atitinka realaus modelio vaizdą, ar tikrai šios naujos technologijos jau pakankamai ištobulintos, kad galima būtų besąlygiškai jomis pasitikėti? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieško KTU Aprangos mados inžinerijos bakalauro ir magistro studijų programos mokslininkai.
Dr. K. Lekeckas savo disertacijoje pristatė medžiagų savybių įtakos trimačio modelio vaizdui tyrimus. Išsamūs tyrimai leido nustatyti medžiagų savybių vertes, kurias geba užfiksuoti žmogaus akis. Žinodami šiuos dydžius, dizaineriai parinkdami medžiagas, gali naudotis duomenų bazės analogais, o kompiuterio ekrane sukuriamas drabužio vaizdas bus maksimaliai panašus realiam. Kitas mokslininkus dominantis tyrimų objektas – tai gaminio patogumo įvertinimas naudojantis 3D aprangos modeliais.
Doc. dr. K. Ancutienė kartu su magistrantais tyrinėja drabužio deformacijas, susidarančias figūrai esant statikoje ir atliekant dinaminius judesius. Dažniausiai tokio tipo tyrimai atliekami vertinant trimačio gaminio paviršiaus tinklelio pasikeitimus – taikomas baigtinių elementų metodas.
Trimačiai aprangos modeliai gali padėti individualizuoti masinę gamybą. Galima sukurti individualizuotas manekeno figūras ir iš naujo įvertinti kuriamų modelių atitikimą ir dizainą. Galima pakeisti jau sukurtus modelius, atsižvelgiant į skirtingus figūros tipus. Netolimoje ateityje kiekvienas norintis galės susikurti savo figūros avatarą ir pasimatuoti norimus modelius trimatėje erdvėje, įvertinti jų atitikimą figūrai ir estetinį vaizdą, pasirinkti norimas spalvas, apdailą ir medžiagas.
Sėkmingai vystantis technologijoms, tikėtina, kad greitai ateis toks laikas, kai mados pramonė persikels į virtualią erdvę. Tikėtina, kad kiekvienas norintis, nuskenavęs savo figūrą, galės realaus dydžio holograminiame trimačiame vaizde pasirinkti ar susikurti savo aprangą ir, neišeidamas iš namų, ją atsispausdinti 3D spausdintuvu.
