„Technoramoje“ pristatyta telefonu valdoma spyna – jau paruošta masinei gamybai

– Ar „Technorama 2015“ buvo pirmoji, kurioje apsilankėte? Kaip vertinate šį parodą-konkursą?

– Smagu, kad Lietuvoje vis daugiau vyksta technologijų ir inovacijų renginių, esu dažnas jų dalyvis, komisijos narys ir mentorius. Tokie renginiai jauniesiems, ir ne tik, kūrėjams gali būti puikus šansas prisistatyti, pademonstruoti savo kūrinius ir galbūt netgi tapti pirmu etapu verslo link. „Technorama 2015“ buvo pirmoji, kurioje lankiausi. Labai teigiamai vertinu Kauno technologijos universiteto iniciatyvą plačiau pristatyti akademinius studentų darbus – tai svarbu tiek studentams, tiek verslui bei visuomenei.

– Kuo „Technorama“ naudinga verslui?

– Manau, kad tokie renginiai kaip „Technorama“ gali būti puiki galimybė kūrėjų ir verslo partnerystei – kūrėjai gali susirasti verslo partnerių, kurie gali komercializuoti jų darbus, o verslas ieško inovatyvių idėjų. Dėl to geriausia į tokius renginius vykti gerai pasiruošus ir išnaudoti visas galimybes. Studentai turi išmokti efektyviai pristatyti save ir savo darbus, o tokie renginiai labai padeda šiuos įgūdžius formuoti ir tobulinti.

– Kuo išmanioji spyna jus sudomino? Ar iš karto įžvelgėte komercinį potencialą?

– Išmanios spynos idėja atitiko įmonės „Deeper“ verslo kryptį – kurti išmanius elektronikos prietaisus aktyviam laisvalaikiui. Mūsų sukurtas išmanus sonaras (įrenginys, surenkantis informaciją apie vandens telkinį žūklės metu – red. past.) buvo visiška naujovė ir revoliucija rinkoje, tačiau užkariavę žvejų rinką mes nusprendėme išplėsti kuriamų produktų kategoriją ir orientuotis į išmanius produktus, kurie praturtintų aktyvų žmonių laisvalaikį, suteiktų jiems naujų patirčių. Be to, išmani spyna turi didelę paklausą, nes dviračių vagystės, ypač brangesnių, yra aktuali problema. Išmani spyna siūlo ir daugiau sprendimų vartotojui – ji suteikia galimybę lengvai ir saugiai dalintis dviračiu su kitais, gali būti naudinga verslui, nuomojančiam dviračius, ir kita.

– Ar sudėtingas buvo kelias nuo išradimo prototipo gamybos iki galutinio produkto? Kaip jūsų įmonė patobulino produktą? Kiek laiko truko produkto tobulinimas?

– Kelias nuo produkto idėjos iki prototipo, ar net pasiruošimo masinei gamybai, užtruko apie pusantrų metų – visą tą laiką tobulinome produktą iki geriausios jo versijos, kuri bus pasiūlyta vartotojui. Šiuo metu esame paskutinėje stadijoje ir tikimės artimiausiu metu pradėti produkto masinę gamybą. Kuriant produktą dirbo keliolikos žmonių komanda, skirtingų sričių specialistai, iš kurių kiekvienas įdėjo daug pastangų, kad rinkai pristatytume išskirtinį produktą, turintį geriausias savybes.

 – Su kokiais iššūkiais susidūrėte produkto komercinimo procese?

– Produkto kūrimas yra ilgas procesas, kadangi ilgai užtrunka tinkamų partnerių, kurie būtų patikimi ir atitiktų mūsų poreikius, paieška. Mes keliame itin aukštus reikalavimus savo produktų kokybei, be to, daugiau kaip 90 proc. produkcijos eksportuojame į daugumą pasaulio šalių, todėl mums labai svarbu, kad ne tik produktai būtų labai kokybiški – reikia suvaldyti logistiką, gamybą ir kitus procesus.

Reikia sukurti ne tik patį produktą, kurį vartotojai gauna į rankas, bet ir papildomą gamybinę įrangą, kuri naudojama gamybos procese – tai testavimo įranga, liejimo formos ir kita gamybinė įranga. Taip pat labai svarbu yra rinkodara, pardavimo kanalų sukūrimas, verslo modelio kūrimas. Neužtenka pasirūpinti tuo, kas gamins, kaip gamins ir kada gamins produktą. Labai svarbi ir „minkštoji“, „nepačiupinėjama“ produkto dalis – kaip vartotojas gaus produktą, kur jis galės jį įsigyti, ką patirs išpakuodamas įrenginį, kada ir iš ko sužinos apie jį.

Apie „Technoramos“ naudą verslui papasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas.

– Kuo „Technorama“ naudinga verslui?

– Manau, geriausiai šią naudą iliustruoja būtent kompanijos „Deeper“ pavyzdys. Prieš keletą metų apsilankiusi „Technoramoje“ ir pamačiusi jiems patikusią idėją, ši įmonė kartu su idėjos autoriais ėmė ją plėtoti. Tuomet, KTU studentų prieš dvejus metus sukurta, dar tik prototipo lygmenyje buvusi išmani spyna šiandien yra iš esmės baigtas produktas, paruoštas masinei gamybai. Taigi, „Technoramos“ renginio nauda verslui yra labai aiški – galimybė rasti komercinį potencialą turintį technologinį sprendimą ir tuo pačiu būsimus darbuotojus.

– Kuo dar naudinga „Technorama“?

– „Technorama“ ne tik turi apčiuopiamą naudą verslui – šis renginys taip pat yra puikus įrankis suburti inovacijomis besidominčią ir jas kuriančią bendruomenę. Verslas vis dažniau priverstas atsigręžti į didesnę pridėtinę vertę kuriančias technologijas ir produktus, o universitetai gali pasiūlyti tokių sprendimų kūrimo paslaugas. Taigi, jeigu įmonė „Technoramoje“ ir nerado savo profiliui tinkamo sprendimo, šis renginys pasitarnauja kaip puiki kontaktų mugė – visiškai naujas idėjas, kurios tampa bendrais mokslo-verslo projektais, dažnai lemia naujai užmegzti ryšiai.

– Kokie darbai „Technoramoje“ sulaukia daugiausiai dėmesio?

– Daugiausiai dėmesio sulaukia įdomiausi darbų pristatymai, tačiau tai nereiškia, kad lankytojų dėmesys automatiškai virsta investicijomis ir tolimesniu produkto plėtojimu. „Technoramos“ darbų autoriai yra įvairaus pobūdžio jaunieji mokslininkai ir išradėjai. Turėti gerą idėją ir gerą idėjos pristatymą yra du skirtingi dalykai, kurie ne visiems sekasi vienodai gerai. Dėl to „Technoramos“ lankytojus ir svečius visuomet raginu pasikalbėti su darbo autoriais, išsiaiškinti sukurto sprendimo detales, nes pristatymas ne visuomet atspindi tikrąją idėjos vertę.