Geriausiu 2016-ųjų metų „Swedbank“ darbuotoju išrinktas KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto trečiakursis Karolis Buika. Studentas tokio įvertinimo visiškai nesitikėjo, bet jį gavęs labai apsidžiaugė. Apie darbą banke, mokymąsi naktimis ir kasdienę darbo kultūrą pasikalbėjome su pačiu studentu.
– Koks buvo jūsų kelias nuo finansų studijų KTU EVF iki darbo „Swedbank“?
– Gan įdomus. Baigęs mokyklą stojau į kelias vietas, bet nusprendžiau studijuoti KTU. Likus trims savaitėms iki studijų pradžios sugalvojome su draugu tą pačią dieną susiorganizuoti darbo pokalbius Vilniuje. Taip išėjo, kad man pasisekė, o jam ne. Nesitikėdamas sulaukti teigiamo atsakymo kandidatavau stažuotojo pozicijai klientų aptarnavimo centre, įsikūrusiame centrinėje „Swedbank“ būstinėje. Buvau euro stažuotojas ir turėjau informuoti žmones apie valiutos keitimą, padėti padaliniui tvarkytis su padidėjusiais klientų srautais.
Tai buvo mano pirmasis darbas pagal specialybę ir jis man patiko, nors iš pradžių ir buvo sunku. Darbo patirtis su klientais yra visiškai kitokia nei tik dirbant prie kompiuterio. Stažuotė truko tris mėnesius, tad teko nemažai pavažinėti tarp Vilniaus ir Kauno, kur gyvenau. Dienomis dirbau, naktimis mokiausi, o pasiėmęs laisvadienį eidavau į atsiskaitymus universitete.
Likus 2 savaitėms iki stažuotės pabaigos mane pastebėjo pardavimų grupė, kuri pasiūlė ateiti pas juos. Man ten labai patiko, tad stažuotę pratęsė dar trims mėnesiams, o po to sulaukiau ir pasiūlymo užimti asistento poziciją. Teko dirbti su išoriniais klientais, tad nebe jie manęs, o aš jų ieškodavau. Taipogi asistavau trims vadybininkėms, kol nesugalvojau, kad ir aš galiu tokiu tapti, nes dirbau tą patį darbą. Paprašiau vadovės apsvarstyti tokią galimybę ir po bandomojo laikotarpio jau trečius metus esu „Swedbank“ darbuotojas.
Dabar rūpinuosi smulkaus verslo klientais, padedu jiems finansavimo klausimais, sprendžiu iškylančias problemas ir esu jų finansinis „Google”.
– Dažnai sakoma, kad aukštojo mokslo diplomas tik popierius, neduodantis jokios naudos. Koks jūsų požiūris į studijas?
– Sunku atsakyti, nes yra ir tiesos, ir melo. Nesu iš tų, kuriems diplomas yra tik popierius, bet žinau žmonių, kurie dirba visiškai ne pagal specialybę. Greičiausiai mano darbo lauke taip nėra. Juk jeigu studijos ir neatrodo reikšmingos profesine prasme, jos praplečia mąstymą, įrėžia smegenyse naujų vingių.
– Ar pritaikote universitete vis naujai gaunamas žinias savo darbo kasdienybėje? Ar dažniau būna atvirkščiai?
– Tiek universitete sužinau kažką, ką galiu pritaikyti darbe, tiek atėjęs į paskaitą nustembu, kad viskas jau žinoma ir girdėta.
– Kaip pavyksta derinti darbą ir studijas?
– Aš dirbu nepilnu etatu. Klientai man skambina ir jiems visai nesvarbu ar aš Kaune, ar Vilniuje, tad kartais sunku kažką planuotis. Darbą ir studijas derinu nuo pirmojo kurso, bet tai daryti nelengva. Džiaugiuosi, kad KTU lankstus šiuo atžvilgiu ir leidžia studijas derinti su darbu. Bet būna ir tokių atvejų, kai susiplanuoju mėnesio veiklą ir viskas griūna po vieno skambučio, nes atsiranda prioritetinis projektas su griežtais terminais. Tada ir savaitę nebūnu universitete.
Dėstytojai geranoriški, leidžia perkelti atsiskaitymus ir pagal darbą pasikoreguoti tvarkaraštį. Pirmajame kurse kiek skeptiškai buvau vertinamas, bet dabar dėstytojai natūraliai priima dirbantį studentą. Svarbiausia viską gerai susiplanuoti, kad nenukentėtų nei mokslai, nei darbas.
– Už kokius pasiekimus buvote išrinktas „Swedbank“ metų darbuotoju?
– „Swedbank“ organizuoja dvi šventes per metus: vasarą ir žiemą. Žiemos šventės metu aptariami praėjusieji metai, vyksta prisistatymai, apdovanojimai už nuopelnus. Dalyvaudamas pirmąjį kartą pagalvojau, kad kada nors ir aš norėčiau užlipti ant pakylos, bet žinojau, kad metų darbutojais nominuojami 8 ar 10 metų banke pradirbę žmonės. Tad mano svajonė greitai užsimiršo.
Ateinančiais metais pavadavau ne vieną kolegą, gavau daugiau atsakomybių, buvau atsakingas už kortelių skaitytuvų ir lėšų valdymo produktų pardavimus. Pardaviau filiale didžiausią skaičių produktų ir vadovai mane nominavo. Nors buvo pasiūlyta ir daugiau kandidatų, komisija patvirtino mane vieną. Buvau maloniai nustebintas ir įrodžiau, kad metų darbuotoju gali tapti ir naujokas.
– Kokios asmeninės savybės reikalingos geram darbuotojui?
– Dažniausiai vertinamas paprastas požiūris į darbą, kai sakai: „imame dabar ir darome”. Nereikia apsimetinėti, kad esi užsiėmęs, nepasiekiamas. Kitas dalykas – atsidavimas. Dirbu su klientais, tad nuolatos tenka su jais palaikyti ryšį. Manau, kad žmogiškumas, paprastumas ilgainiui duoda daugiau naudos, nei dirbtinis apsimetinėjimas.
– Koks yra geras darbdavys?
– Daug kas priklauso nuo komandos ir jos vadovo. Jeigu tave supa stipri ir motyvuota komanda, tada ir tu tokiu tampi. Suprantama, kad ne ką mažiau svarbus ir asmeninis ryšys tarp komandos narių. Reikia mokėti sutarti ir su vadovu, nes jis prisideda prie tavo tobulėjimo, veda tinkama kryptimi.
– Dabar sparčiai plinta office perks‘ų mada, kai darbuotojus siekiama pritraukti Xbox‘ais, žaidimų kambariais, miego zonomis, sporto salėmis ir nemokamu maistu. Ar tai gali nugalėti labiau tradicinius darbo privalumus – atlyginimą, profesinį augimą, aukštą darbo kultūrą?
– Tokie dalykai man atrodo laikini. Jeigu banke pastatytų Xbox‘ą papildomos naudos ar motyvacijos man tai neduotų. Bet turbūt ateina nauja karta, kuriai tai aktualu ir pakankamai svarbu, nes orientuojasi ir į pramogas darbe. Bet tikrai nemanau, kad tai teikia pridėtinės vertės. Tai labiau primena momentinį viliojimą, staigaus susižavėjimo pritraukimą.
– Vedate finansinio raštingumo pamokas moksleiviams. Kaip pasirinkote šią veiklą?
– Viena iš mūsų atsakomybių – jaunimo programos kuravimas ir sklaida. Finansinio raštingumo pamokos sudaro dalį programos, kurių galime imtis, jeigu mums ši veikla miela. Su kolege nuvykęs pažiūrėti, kaip tokios pamokos atrodo, susižavėjau jomis ir nutariau išbandyti savo jėgas. Man patinka pasakoti vaikams apie tai, ko pats tokio amžiaus nežinojau, nors vėlesniame gyvenimo etape būtų labai pravertę.
