KTU „Startup Space“ organizuojamoje jaunųjų mokslininkų darbų parodoje-konkurse „Technorama“, kaip ir kasmet, jėgas išbandys jaunieji inovatoriai. Balandžio 27 dieną jie turės galimybę savo darbais sudominti verslo atstovus ir pradėti bendradarbiavimą su įmonėmis.
„Renginiu siekiame skatinti jaunuosius kūrėjus eksponuoti savo išradimus, o verslą ir potencialius partnerius kviečiame atkreipti į juos dėmesį, ieškoti bendradarbiavimo galimybių,“ – teigia KTU „Startup Space“ vadovas Donatas Smailys.
Jis plačiau papasakojo apie šių metų „Technoramos“ išskirtinumą ir darbų vertinimą, jaunųjų inovatorių žinių trūkumą bei tai, kuo pasižymi daugiausiai dėmesio sulaukiantys darbai.
– Kaip atrenkami didžiausią potencialą turintys darbai? Kaip vyksta jų vertinimas?
– „Technoramoje“ darbus vertina komisija, kurią sudaro savo sričių ekspertai, mokslininkai, investuotojai, verslo atstovai. Ji vertina darbus pagal sritis ir kriterijus, pavyzdžiui, koks yra produkto sprendžiamos problemos aktualumas ir visuomenei kuriama vertė, darbo aprašymo išsamumą, idėjos pristatymo originalumą, sklandumą ir vizualizaciją bei idėjos išbaigtumą praktiniame lygmenyje.
Kiekvienas komisijos narys jaunųjų išradėjų darbus vertina atskirai, bet vėliau susumuojami visų narių balai. Jeigu dėl ekspertų įvertinimo sutariama vieningai, išradėjas apdovanojamas.
– Ar daug tarpdisciplininių projektų sulaukia „Technorama“ ir kuo jie svarbūs?
– Tarpdiscipliniškumas yra svarbus projekto ir jo komandos akcentas, rodantis komandos visapusiškumą. Rodantis, kad joje vyksta sinergija tarp inžinerijos, marketingo, verslo plėtros ir kitų sričių specialistų. Komanda su aiškiai apibrėžtomis funkcijomis gali daryti įtaką idėjos komercializavimo proceso sėkmei.
Tarp praėjusių metų „Technoramoje“ dalyvavusių 70 darbų – 13 projektų buvo tarpdisciplininiai. Vienas jų – išradimas „Elektroninių impulsų generatorius biologinių struktūrų poveikiui“ – tapo nugalėtoju ir laimėjo pagrindinį prizą.
– Kokių įgūdžių ar žinių, lemiančių sėkmingą produkto plėtojimą ir pritaikymą prie rinkos pokyčių, dažniausiai pritrūksta jauniesiems išradėjams?
– Dažniausiai sukuriami produktai nesprendžia jokios problemos, tad nėra ir jo poreikio rinkoje. Negerai, kai pirmiau sukuriamas produktas, o tada ieškoma srities, kurioje galėtų būti naudingas. Geriausiai sekasi išradėjams, sukuriantiems tam tikrą problemą sprendžiančius produktus. Kitas tobulintinas jaunųjų išradėjų aspektas – idėjų pristatymo kokybė ir įgūdžiai.
– Kokie darbai „Technoramoje“ sulaukia didžiausio susidomėjimo?
– Kone labiausiai lankytojus domina darbai su interaktyviais pristatymais, kuriuos galima pačiupinėti, apžiūrėti iš visų pusių. „Technoramos“ dalyviams reikia įvertinti, kieno susidomėjimo jie nori sulaukti: visuomenės, verslo ar mokslo. Žinodami tai, gali planuotis idėjos pristatymą.
– Kokie pranešimai bus skaitomi šiais metais „Technoramoje“ ir kas juos skaitys?
– Kartu su KTU Informatikos fakulteto studentų atstovybe „InfoSA“ organizuosime konferenciją „KTU NEXT“. Joje Universiteto mokslininkai pristatys savo kuriamas pažangias technologijas, apžvelgs ateities technologijų tendencijas ir perspektyvas. Taip pat planuojame kviesti ir stipriausius bei didžiausią potencialą turinčius KTU mokslininkus – prof. Arminą Ragauską ir doc. Vidą Raudonį.
– Kuo išsiskirs „Technorama 2017“?
– Šiemet renginio turinį papildėme „Match-making“ sistema. Jos esmė – susitikimai, kurių metu jaunieji išradėjai galės tiesiogiai bendrauti ir aptarti bendradarbiavimo galimybes su potencialiais partneriais: mokslininkais, verslininkais ir investuotojais.
