Pereiti prie turinio

Sausio 13-osios įvykių dalyvis: „Kol tikėsime, jog esame laisvi, tol tokie ir būsime“

Svarbiausios | 2017-01-13

Laisvės gynėjų diena turėtų būti prisimenama kaip laisvės iškovojimo diena, o ne tragiškų praradimų vakaras. Tuo įsitikinę Kaune vykusio Sausio 13-ąjai skirtų renginių ciklo „Laisvė – ką ji reiškia mums šiandien“ dalyviai.

Laisvės gynėjų dienai skirtas renginių ciklas „Laisvė – ji reiškia mums šiandien“ vyko sausio 11-12 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakultete.

Pirmąjį renginio vakarą surengta atvira diskusija „Lietuva – laisvės išvakarėse ir 2017-aisiais“ su tuometiniu Aukščiausios Tarybos bei Atkuriamojo Seimo vadovu, profesoriumi Vytautu Landsbergiu.

Antrąjį vakarą diskusijoje „Nesutrypta Tėvynė“ dalyvavo KTU absolventai Rasa ir Robertas Gradauskai, taikiai protestavę prie Vilniaus televizijos bokšto bei LRT žurnalistas ir trumpametražių filmų režisierius Karolis Kaupinis. Renginį moderavo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas Ainius Lašas. Vakarą vainikavo Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ akustinis koncertas.

Buvo aiškus gėris ir blogis

Sausakimšoje KTU Elektros ir elektronikos fakulteto salėje V. Landsbergis prisiminimais grįžo į lemtingų įvykių vakarą, atsakinėjo į auditorijos klausimus bei išskyrė pagrindinius skirtumus tarp 1991-ųjų bei šių laikų.  Pasak pašnekovo, anuomet buvo kur kas mažiau nežinomumo. Buvo labai aišku kur gėris, o kur blogis.

„Šiais laikais nežinomumo bei pavojų plotai yra kur kas didesni“, – teigė jis. „Taip pat išorinės investicijos į tautos nuomonės skaldymą niekur neišnyko, todėl labai svarbu galvoti taip, jog mintis kontroliuotų širdis“.

Paklaustas ką mano apie dabartinį jaunimą, V. Landsbergis pabrėžė jaunų žmonių svarbą, teigdamas, jog būtent jaunimas yra būsimos Lietuvos pamatas. Jauni žmonės turi visišką laisvę rinktis bei gyventi taip, kaip nori. Profesorius taip pat atkreipė dėmesį į švietimo sistemą, kuri pirmiausia turi mokyti žmogiškumo bei ginti svarbiausias vertybes.

Žuvo studentai

1991-ųjų Sausio 13-ąją gyvybės neteko du tuometiniai KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentai – Virginijus Druskis ir Rimantas Juknevičius. Dar vienas KTU studentas – Rimantas Gradauskas – prie Vilniaus televizijos bokšto buvo stipriai sužeistas. Po ilgos reabilitacijos ir didelėmis valios pastangomis jis vėl atsistojo ant kojų ir mėgaujasi pilnaverčiu aktyviu gyvenimu.

„Buvimas pačiame įvykių centre įpareigojo gerbti ir puoselėti Laisvės gynėjo vardą, gyventi ir dirbti sąžiningai. Taip pat esu įpareigotas būti pavyzdžiu kitiems“, – paklaustas kaip tos nakties įvykiai įtakojo likusį gyvenimą, atsakė R. Gradauskas.

Juos, kaip ir tūkstančius kitų tautiečių, į taikią kovą prieš didžiulę grėsmę lydėjo patriotiškumas bei noras išsaugoti laisvę. R. Gradauskienė taip pat pabrėžė, kad kelias į patriotiškumą, prasidėjo gerokai anksčiau, kuomet sovietmečiu bausdavo už Vasario 16-osios minėjimą.

Įvykiai Ukrainoje pakeitė mąstymą

Didelė dalis jaunimo, gimusio po 1991-ųjų, nejaučia tokio stipraus emocinio ryšio su Sausio 13-osios įvykiais, kokį jaučia vyresnioji karta. Pašnekovai diskusijos metu vieningai sutarė, jog dabartinei kartai yra sunku suvokti tą išgyventą kovą, nes daugumai šios kartos atstovų Nepriklausomybė yra tarsi savaime suprantamas reiškinys.

„Iki Ukrainos įvykių jaunimas nesuvokė, jog gali būti kitaip, tačiau po Euromaidano atsirado savotiškos baimės ir nerimo užuomazgos“, – mintimis dalinosi diskusijos dalyviai.

Emocijos atsiranda domintis istorija

Paklaustas kodėl nemaža dalis žmonių, gimusių po 1991-ųjų įvykių nejaučia tokio stipraus emocinio ryšio su Laisvės gynėjų diena, žurnalistas K. Kaupinis atsakė: „Emocinis ryšys atsiranda tam tikro proceso metu arba gilinantis į istorinius faktus“.

R. Gradauskas papildė: „Šių įvykių minėjimas yra garantas, kuris neleis pakliūti į tokią padėtį dar kartą. Žmonėms svarbu žinoti kokia yra laisvės kaina, jog nenorėtų jos prarasti“.

Pasak renginio dalyvių, Sausio 13-osios prisiminimas yra reikalingas procesas, kuris puoselėja patriotiškumą bei tautiškumą.

Laisvės iškovojimo diena

Diskusijos pabaigoje R. Gradauskas linkėjo, jog Laisvės gynėjų diena būtų prisimenama kaip suvokimo arba laisvės iškovojimo diena, o ne tragiškų praradimų vakaras.

„Kiekvienas Lietuvos žmogus prisidėjo prie pergalės – mažyte dalele, kuri yra likusi kiekvieno lietuvio širdyje“, – pabrėžė KTU alumnas. Jis įsitikinęs, jog, nepaisant emigracijos mastų, jei kiltų panaši grėsmė laisvei, dauguma išvykusiųjų grįžtų ir stotų ginti Tėvynės.

Atsakymas į paskutinįjį klausimą – ką jums reiškia laisvė, K. Kaupinis akcentavo, jog jam laisvė reiškia atsakomybę puoselėti bei saugoti ją. R. Gradauskui laisvė asocijuojasi su ateitimi: „Kol tikėsime, jog esame laisvi, tol tokie ir būsime“.