„Mokslininkai – tai nuolat keliaujančios būtybės“, – tikina mokslo korespondentas Johnas Bohannonas. Kiek daugiau nei prieš metus mokslo žurnalo „Science“ portale publikuotame straipsnyje būtent lietuvį mokslininką Rimantą Kodžių jis įvardijo kaip vieną labiausiai išsiskiriančių asmenybių tarp keliaujančių mokslininkų. R. Kodžius, 1995-aisiais išvykęs iš Lietuvos, gyveno ir dirbo daugiau nei dešimtyje Europos ir Azijos valstybių, taip pat ir Australijoje. Iššūkius ir nuotykius mėgstantis mikrobiologas, genetikas, chemikas, dirbdamas RIKEN Genomikos mokslų centre Japonijoje prisidėjęs prie žinduolių (taip pat ir žmogaus) genomo evoliucijos mechanizmų išaiškinimo, nuo šio rudens prisijungė prie kolegų Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (KTU PTVF).
Apsistoti Panevėžyje mokslininkas nusprendė pasinaudojęs galimybėmis, kurias pasiūlė Lietuvos mokslo taryba (LMT), vykdydama konkursinę mokslo finansavimo programos priemonę „Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus“.
„Tokio lygio genetikos, biochemijos ir mikrobiologijos specialisto atėjimas yra tarsi gaivaus oro gūsis ne tik fakultetui, kuris tampa vienu iš trijų KTU fakultetų, gavusių tokios paskirties ES struktūrinių fondų dotaciją, bet ir visam Panevėžio miestui“, – sako KTU PTVF pagrindinis tyrėjas prof. Darius Viržonis, prisidėjęs rengiant dr. R. Kodžiaus tyrimų finansavimo paraišką.
Dalyvauti LMT konkurse buvo kviečiami ne mažiau kaip prieš penkerius metus iš Lietuvos emigravę ir aukščiausio lygio tarptautinę karjerą padarę mokslininkai. Iš viso pagal šią programą į Lietuvą atvyksta 13 mokslininkų, kurių kiekvienas atsiveža savo idėjas ir komandą. Jie konkurso tvarka atrinkti iš 24 pretendentų. Vienos reintegracijai skirtos dotacijos dydis – iki 1 mln. eurų.
„Ši idėja – pritraukti mokslininkus iš užsienio – yra labai gera idėja. Lietuvoje mokslininkai dažnai dirba grupėse, kurias sudaro vien tik lietuviai. Manau, Lietuvos mokslui reikia daugiau tarptautiškumo, mokslininkų, kurie turi daugiau patirties, įgytos ne tik Lietuvoje. Atnešu savo idėjas ir, tikiuosi, praturtinsiu Lietuvos mokslinę terpę“, – sako R. Kodžius.
Spręs realias problemas
Vis dėlto, kaip sako pats R. Kodžius, pinigai tėra tik priemonė siekiant ambicingų mokslinių rezultatų, kurių poreikis ir vizija negimsta nei per vieną dieną, nei per mėnesį, nei per metus.
Su Panevėžyje dirbančiu mokslininkų kolektyvu, vadovaujamu KTU PTVF profesoriaus dr. D. Viržonio, R. Kodžius bendradarbiauja jau daugiau nei septynerius metus. Mokslininkus bendram darbui suvedė dviejų skirtingų mokslo šakų – mikrobiologijos ir elektronikos sinergijos galimybė.
D.Viržonio ir jo mokslinės grupės Panevėžio mechatronikos centre sukurtos sąlygos vykdyti tarptautinės reikšmės mokslinius tyrimus tapo palankia dirva bendradarbiavimui kuriant mikroskysčių lustus (angl. microfluidic chips) su integruotais mikroelektromechaniniais elementais, skirtus bioanalizei, aplinkos stebėsenai ir diagnostikai.
R.Kodžius ir komanda savo mokslinę patirtį bei žinias pašvęs spręsdami mokslinius uždavinius, susijusius su antrinių žaliavų panaudojimu. Tokių įmonių, kurių gamybos procesuose sukuriamos antrinės žaliavos, tiek Panevėžyje, tiek visoje Lietuvoje netrūksta.
Viena jų – „Roquette Amilina“, su kuria bendradarbiaus mokslininkai, yra viena stambiausių Europoje krakmolo gamintojų (įmonė priklauso „Roquette“ įmonių grupei, valdomai prancūzų kapitalo), savo pagrindinei produkcijai gaminti sunaudoja tūkstančius tonų Panevėžio regione išaugintų kviečių.
Tačiau nei įmonė, nei jos savininkai, nei kitos gimininga veikla užsiimančios įmonės šiandien neturi ekonomiškai naudingų ir efektyvių būdų sumažinti į gamybos atliekas patenkančių naudingų maistinių medžiagų kiekį. Gamybos atliekose bei šalutiniuose produktuose likę baltymai, amino ir fosforo rūgštys, vertingi mineralai yra turtingas biomedžiagų „sandėlis“, kuris šiuo metu realizuojamas kaip žemos vertės gyvulių pašarai arba patenka tiesiai į nuotekų valymo įrenginius.
R.Kodžiaus vadovaujami mokslininkai tyrinės krakmolo gamybos atliekas ir kurs unikalius naudingų maistinių medžiagų izoliavimo (išskyrimo) iš jų būdus. Aukštos maistinės vertės izoliatus planuojama panaudoti aukštos vertės produktų gamyboje. Tokiu būdu bus kuriamos žaliosios biotechnologijos, leisiančios gamtos sukuriamas gėrybes panaudoti pačiu efektyviausiu būdu ir taip spręsti ekologines problemas. Didelį dėmesį mokslininkai skirs produktų komercializavimui.
„Mokslas, ekologija, komercializacija – šis derinys yra labai svarbus. Universiteto vizija tokia pati, todėl radome bendrą kalbą“, – sako R. Kodžius, projektą lygindamas su Silicio slėnyje, kur mokslas ir verslas veikia kartu, keičiasi idėjomis, produktais ir kuria kažką naujo, taikoma praktika.
Stiprina miesto potencialą
Projekto pradžioje suplanuotiems darbams atlikti KTU PTVF mokslinį personalą papildys keli R. Kodžiaus pakviesti jauni mokslininkai. Prie kai kurių tyrimų dirbs ir prof. D. Viržonio grupės specialistai.
„Labai svarbu tai, kad naujai mieste inicijuojama mokslinių tyrimų tematika iš pat pradžių siejama su mieste veikiančios pramonės poreikiais. Tai užtikrins mokslinio darbo tęstinumą ir suteiks geras mokslo žinių komercializavimo galimybes. Be to, protų pritraukimas į miestą gali padėti apsispręsti ir kitiems investuotojams, besidairantiems galimybių investuoti Panevėžyje į biotechnologijų verslą“, – teigia D. Viržonis.
„Naujai suburta R. Kodžiaus mokslinė komanda ne tik turės puikias gyvenimo bei darbo sąlygas mūsų mieste, bet ir visas galimybes įsijungti į miesto bendruomenės gyvenimą, prisidėti tobulinant bendrą inovacijų kultūrą“, – priduria jis.
Pasak mokslininko, R. Kodžius tikisi į mokslinį darbą įtraukti ir Panevėžyje gyvenančius ar norinčius atvykti į miestą aukštąjį išsilavinimą turinčius specialistus, nes suplanuoti darbai neapsiribos vien tik „reintegracijos grantu“, todėl norintieji prisidėti jau šiandien gali su juo susisiekti.
„Pasaulinio lygio mokslininko atėjimas į Panevėžio miestą tapo miesto intelektinės kokybės indikatoriumi, rodančiu lygiavertį miesto dalyvavimą tarptautinėje konkurencinėje kovoje dėl protų“, – į Lietuvą atvykusiu mokslininku ir jo komanda džiaugėsi D. Viržonis.
