Naujasis KTU SA prezidentas L. Kijauskas: „Kaunui ir Kauno studentams reikia vieno stipraus universiteto“

Pramoninio dizaino inžineriją paskutiniame kurse studijuojančio L. Kijausko teigimu, aukštojo mokslo konkurencingumas tarptautiniu lygmeniu yra kelias, kuriuo reikėtų eiti. „Su dabartiniu universitetų asortimentu patys sau kaišiojame pagalius į ratus“, – dabartinę aukštojo mokslo situaciją vertina naujasis KTU SA vadovas.

– Ar visada buvote toks aktyvus ir visuomeniškas? Koks buvo jūsų kelias į Studentų atstovybę?, – paklausėme L. Kijausko.

– Mokydamasis Kauno „Saulės“ gimnazijoje buvau pasinėręs į mokslus, jokioje užklasinėje ar visuomeninėje veikloje nedalyvavau. Tuo laiku dominavo mano intravertiškosios savybės. Įstojęs į KTU, pačią pirmą dieną fakultete sutikau buvusį KTU SA prezidentą Mindaugą Valkavičių, kuris pakvietė užsukti į atstovybę ir patyrinėti, kas ten vyksta.

Po truputį organizacijos nariai, kurie buvo atviri, draugiški ir tiesiog šaunūs žmonės, pradėtos pirmosios veiklos, renginiai, projektai įtraukė ir užkabino taip, kad iki šiol nesinori paleisti. Darbuodamasis Studentų atstovybėje atradau sritis, kurios sudomino, patiko ir kuriose man sekėsi.

Nuo pirmo kurso mano veikla fakultetinėje studentų atstovybėje „InDi“ labai stipriai plėtėsi. Pirmaisiais metais buvau aktyvus KTU Kultūros ir renginių centro savanoris, antrame kurse prisijungiau prie kompleksinės mentorystės programos ir tapau pradžios mentoriumi, įgijau komandinių įgūdžių. Sekėsi visai neblogai – du metus iš eilės pavyko tapti geriausiu pradžios mentoriumi.

Trečiame kurse, siekdamas didesnių iššūkių, naujos veiklos ir daugiau atsakomybių, kandidatavau į fakultetinės studentų atstovybės, jungiančios 80 studentų, pirmininko postą. Buvau išrinktas ir taip pat atstovavau fakulteto studentams centrinės SA valdymo organe – Senate, o vėliau, kaip viso Universiteto studentų atstovas, ir KTU Senate.

– Kodėl norėjote tapti KTU SA prezidentu?

– KTU SA mane neatpažįstamai pakeitė: išugdė naują pasaulėžiūrą, naujas vertybes ir parodė kryptį, kuria noriu eiti. Pasibaigus mano kadencijai, noriu palikti organizaciją stipresnę nei ji buvo man atėjus, atiduoti jai tai, ką išmokau studijų metu ir išsiugdžiau per įvairias vykdytas veiklas. Tikiu, kad išsikelti tikslai, sukaupta patirtis ir suformuotas požiūris į šią veiklą leis tai padaryti.

Ketverius metus kryptingai augau gindamas studentų interesus, vykdytos veiklos apimtys nuolatos plėtėsi. Šiandien aiškiai matau kryptį, kuria organizacija turi eiti, tikiu ja ir savo komanda.

– Kokias matote didžiausias aukštojo mokslo sistemos problemas Lietuvoje? Kaip siūlytumėte jas spręsti?

– Pagrindinė problema – nekonkurencingas aukštasis mokslas. Universitetuose per daug gražiai aprašytų studijų programų, kurių studijų aprašai ar žadamos kompetencijos net iš dalies neatitinka realybės.

Konsolidacijos procesai yra kelias sprendimo link, tačiau šiandien jie labai painūs ir apipinti interesų konfliktais. Reikia stiprių, vizionieriškų ir nešališkų lyderių, kurie stovėtų šių procesų priešakyje.

Be studentų, be tų jaunų žmonių, į kuriuos realiu laiku yra orientuotas kokybiškas aukštasis mokslas, niekas nevyktų arba vyktų netikslingai. Studentų balsas yra tas balsas, kuris kalba dabar ir kalba už tuos, kuriems rūpi Lietuvos aukštojo mokslo ateitis. Mano tikslas yra būti tuo žmogumi, kuris skelbia ne tik savo nuomonę, bet išgrynintą daugumos studentų poziciją.

– Ką manote apie aukštųjų mokyklų jungimą, vieno universiteto Kaune idėją?

– Visiškai palaikau šią viziją. Aukštojo mokslo konkurencingumas tarptautiniu lygmeniu yra kelias, kuriuo turime eiti, o su dabartiniu universitetų asortimentu patys sau kaišiojame pagalius į ratus.

Kaune turėdami vieną stiprų universitetą pritrauktume stipriausius lektorius, bendradarbiautume su lyderiaujančiais Europos ir pasaulio universitetais. Kelias link to bus labai painus ir nelengvas, proceso metu neišvengiamai nukentės kai kurių žmonių ambicijos, kažkas neteks darbo vietų, tačiau galutinis rezultatas yra to vertas.

KTU SA jau kurį laiką švietė studentus apie aukštojo mokslo reformą. Suprasti šių konsolidacijos procesų reikšmę ir svarbą yra būtina, todėl ir toliau nuosekliai vykdysime informacijos sklaidą, šviesime studentus.

– Esate kaunietis, studijuojate KTU. Ar šis miestas tinkamas studijuoti ir studentauti?

– Kaunas yra puikus miestas studijoms ir studentavimui. Čia galima sėkmingai studijuoti beveik visose studijų kryptyse. Mieste veikia daugybė jaunimo organizacijų, menų kolektyvų, sportinių užsiėmimų ir viskas nemokama arba labai nebrangu. Kavinės, barai, klubai, kūrybinės erdvės, inovatyvios pramogos – gyvenu čia dvidešimt trečius metus ir dar neišbandžiau nė pusės jų, o kol išbandyčiau, vėl prisikurtų naujų pramogų. Kaunas šiandien pilnas studentų, gyvas ir klestintis miestas.

– Ar iš tiesų moksleiviai Vilniaus universitetus dažniau renkasi dėl didesnio Vilniaus, kaip miesto, patrauklumo? Kaip Kaunas galėtų ar turėtų konkuruoti su sostine?

– Jeigu ir taip, manau, kad dažnai tai nulemia įsišakniję stereotipai. Visuomenės mentaliteto lengvai nepakeisime, tačiau konkuruoti su naujomis, drąsiomis ir negirdėtomis iniciatyvomis ar projektais Kaunas tikrai gali.

Nereikia kopijuoti Vilniaus, žvelkime į mylimiausius studentų miestus pasaulyje – Monrealį, Miuncheną ar Prahą, kurie studentų vertinimu užima pačias aukščiausias vietas, ir semkimės įkvėpimo iš ten, mokykimės iš geriausiųjų.

– Kam skirsite didžiausią dėmesį, būdamas KTU SA prezidentu?

– Turiu šaunią komandą ir matau keturias prioritetines kryptis, kuriomis tolygiai eisime. Pirma, organizacijos stiprinimas. Pagal esamas tendencijas matyti, kad KTU SA laukia iššūkių kupinas metas. Darbo rinkos paklausa auga ir studentai įsidarbina vis anksčiau, todėl ateityje reikės vis stipriau konkuruoti su įmonėmis dėl žmogiškųjų išteklių. Studijų intensyvumas taip pat didės, tad laisvalaikio papildomai veiklai studentai turės vis mažiau.

Atsižvelgiant į būsimą švietimo sistemos reformą, šiandien studentų balsas yra kaip niekad svarbus, todėl užsiimsime efektyviu studentų nuomonės pozicionavimu. Stengsimės pasiekti ir tas studentų grupes, kurios iki šiol buvo mažiau atstovaujamos: užsienio studentus, magistrantus, ištęstinių ir doktorantūros studijų studentus.

Taip pat kelsime socialinės aplinkos ir studijų kokybę, inicijuodami tyrimais grįstus sprendimus. Galiausiai, KTU SA balso reikės ir atstovaujant studentams nacionaliniu lygmeniu, todėl aktyviai dalyvausiu ir Lietuvos studentų sąjungos veikloje.

– Ar sieksite glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis aukštosiomis mokyklomis?

– Mūsų nuomone, labai svarbu inicijuoti bendrus projektus su kitais universitetais, nes bendruomeniškumas šiuo laikotarpiu yra labai reikšmingas. Negalima užsidaryti savo pilyje ir kovoti tik už savo asmeninius interesus. Reikia bendradarbiauti, ieškoti sąlyčio taškų, matyti ir rūpintis vadinamuoju big picture (liet. plačiu vaizdu).

Esame numatę konkrečias sritis, kuriose galėtų vykti glaudesnis bendradarbiavimas su kitų aukštųjų mokyklų studentų atstovybėmis: vieni stipresni komunikacijos, viešųjų ryšių srityje, antri – socialiniuose reikaluose, treti – konferencijų, seminarų organizavime ir t.t., todėl keistis gerąja patirtimi tikrai yra kur.

– Kokias naujoves, pokyčius diegsite organizacijoje ir Universitete per savo kadenciją?

– Ketiname išgryninti ir apsibrėžti puikaus KTU SA nario sąvoką, suformuoti etaloną, į kurį nuolatos tobulėjantys nariai galėtų lygiuotis.

Veikdami pagal naujų narių integracijos planą, vidinės mentorystės programą ir sutelkdami mažus, pavienius projektus į masyvius, nacionalinio ar tarptautinio lygmens projektus, sieksime didinti studentų bendrąsias kompetencijas.

Universitete teiksime prioritetus išgrynintoms studentų pozicijoms reikšti, grįžtamuoju ryšiu paremtiems tyrimams ir tarptautinių bei aukštesniųjų pakopų studentų atstovavimui.

– Per SA prezidentą studentų balsas, nuomonė gali pasiekti ir Universiteto vadovus. Kas šiandien labiausiai rūpi studentams? Kokios problemos aktualiausios?

– Studentai yra reiklūs, bet dažnai neįvardija, ko konkrečiai nori, tad mūsų darbas – tai išsiaiškinti. Iš tiesų, studentams visuomet rūpėjo ir rūpės studijų kokybė, dėstytojų didaktika, atsiskaitymų tvarka, galimybės laisvai rinktis laisvai pasirenkamus modulius.

Magistrantams rūpi studijavimo po darbo laiko galimybės, užsieniečiams – integracija akademinėje bendruomenėje. Taip pat skirsime dėmesio Universiteto infrastruktūros klausimams, su ja susijusių problemų sprendimui.

– Tipinio studento įvaizdis visuomet buvo piešiamas kaip vargano, tik bulvėmis besimaitinančio jaunuolio. Ar šiuolaikinis studentas vis dar atitinka tokį tipažą? Koks yra šiuolaikinis studentas?

– Studentai bulves tebevalgo, tačiau per ketverius metus pastebėjau, kad jie tampa vis reiklesni ir kovingesni, vis dažniau pasireiškia kritinis mąstymas. Studentijos pagrindu jau tapo Z karta ir tipinis studento paveikslas kinta.

Į Studentų atstovybę ateina patys aktyviausi Universiteto studentai, kuriems nuoširdžiai rūpi, kad kitiems būtų geriau. Pagal faktorių „kiek tau rūpi“ ir rinkausi savo komandą, kurios tikslas būtų organizacijai kažką atiduoti, investuoti, o ne užimti tam tikrą postą.

– Kokių lūkesčių turite sau ir naujosioms pareigoms?

– Lūkestis sau pačiam – savirealizacija. KTU SA yra terpė, kurioje jaučiu turintis potencialo veikti ir ugdyti savo vadybinius ir lyderystės gebėjimus. Tikiu, kad darbas švietimo sektoriuje yra mano kelias. Šiandien – vardan KTU studentų, o ateityje galbūt už Lietuvos ar net visos Europos.

– Studijuojate ketvirtame kurse, rašote bakalauro darbą, dalyvaujate Universitete veikiančiose darbo grupėse, buvote išrinktas naujuoju KTU SA prezidentu. Ar lieka laiko laisvalaikiui?

– Mano laisvalaikis yra Studentų atstovybė. Dėl to neskaičiuoti valandų, praleistų kartu su kitais SA nariais, vykdant projektus ar organizuojant renginius, yra labai lengva. Nuo studijų ir veiklos atstovybėje likusį laiką skiriu miegui, kurio nuolat trūksta (juokiasi).