Prieš septynerius metus, dar studijuodama magistrantūroje, technologe-gamybos vadove trąšų gamykloje pradėjusi dirbti Odeta Brigaitytė ten sukėlė tikrą sumaištį – pirmą kartą 50 vyrų kolektyve ėmė dirbti jauna moteris. Šiandien ji yra technologijų perdavimo projektų vadovė Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionaliniame inovacijų ir verslo centre (NIVC), kur mokslininkams ir verslininkams padeda rasti geriausius sprendimus komercializuojant technologines naujoves.
Odeta NIVC dirba su KTU Cheminės technologijos fakulteto projektais ir pati šią sritį puikiai išmano – tame pačiame fakultete yra baigusi magistrantūros studijas, turi vadovaujamo darbo patirties ir gerus vadybinius įgūdžius. Vis dėlto ji pabrėžia, kad šiame darbe ne mažiau svarbios ir vidinės savybės, nuojauta. Juk konkrečių taisyklių, kaip išlaviruoti kiekvienoje situacijoje, nėra.
„Mes esame mokslo ir verslo tarpininkai, o pardavinėjamas produktas – technologijos arba žinios. Šioje veikloje pagrindinė kompetencija yra nuolatinis, pagarbus bei žiniomis, o kartais ir nuojauta pagrįstas komunikavimas. Kito, geresnio recepto vykdyti tokią veiklą neatradau“, – sako O. Brigaitytė.
Gamykla, tapusi antraisiais namais
Savo karjerą O. Brigaitytė pradėjo kuruodama gamybą 120 tūkst. tonų trąšų per metus pagaminančioje gamykloje. Šis darbas buvo tikras iššūkis ne tik dėl tuomet dar nedidelio patirties bagažo, bet ir gamykloje vyravusios kultūros – tai buvo pirmas kartas, kai gamykloje dirbusiam vyriškam kolektyvui pradėjo vadovauti jauna moteris, dar studentė.
„Iš pradžių visi pasijuokė ir pagalvojo, kad tai pokštas. Darbininkai tikėjosi vadovaujančio žmogaus, kuris gerai išmanytų šią sritį ir kurį jie gerbtų. Žinias gali greitai įsisavinti, tačiau pagarbą reikėjo užsitarnauti“, – prisimena Odeta.
Ji pasakoja savo noru pradėjusi dirbti įvairius fizinius darbus, plušėjusi naktinėse pamainose drauge su visais darbininkais. Didžiąją savo laiko dalį praleisdavo gamykloje tam, kad įvertintų, kaip vyksta procesai, kur yra gamybos silpnosios ir stipriosios pusės.
„Tokiu būdu labai greitai apie gamyklą sužinojau labai daug, o pamažu atsirado ir pasitikėjimas bei pagarba iš darbuotojų, rezultatai gerėjo. Kai vyrauja geri santykiai tuomet ir dirbti tampa nesudėtinga – užtekdavo per racijas susisiekti ir pasakyti, ką reikia padaryti“.
Moteris sako dėl pradžioje vyravusio negatyvaus darbuotojų požiūrio į jauną vadovę visai nesipiktinusi ir nesistebėjusi – jiems tai buvo tiesiog netikėta ir neįprasta.
„Manau, savo vertės įrodymas, kai esi jaunas ir nepatyręs, yra natūralus procesas, nesvarbu, ar tu vyras, ar moteris. Kai vadovaujančias pareigas pradeda eiti jaunesnis žmogus, natūraliai gali kilti pasipriešinimas. Mano pasirinkimas buvo siekti rezultato be pykčio ar nusistatymų, o per nuoširdų santykį ir darbą su žmonėmis“, – sako NIVC projektų vadovė.
Sėkmingi rezultatai darbe buvo įvertinti ir Odetai buvo pasiūlyta dirbti dar didesnėje gamykloje Černiachovskio srityje, Rusijoje. „Apie gamybinę patirtį galėčiau atskirą knygą parašyti“, – šypsosi ji. Vėliau sekė tarptautinių projektų skyrius, pardavimų skyrius, o galiausiai karjeros kelias atvedė į universitetą.
Derybos tarp mokslo ir verslo – misija įmanoma
Šiandien tarp savo pasiekimų Odeta skaičiuoja keletą dešimčių sėkmingai užbaigtų derybų tarp mokslo ir verslo. Jos teigimu, parduoti mokslą ir vesti derybas – iššūkių nestokojantis, tačiau labai įdomus darbas.
„Dažniausiai tenka pardavinėti dar tik idėją, veiksmų planą ir niekada nežinai, ar tai tikrai užsibaigs realiai apčiuopiamo produkto, technologijos sukūrimu. Tai labai skiriasi nuo pardavimo proceso, kuris įprastai vyksta verslo pasaulyje. Svarbu kalbėti abiem pusėms – tiek mokslui, tiek verslui – suprantama kalba“, – atkreipia dėmesį KTU NIVC technologijų perdavimo projektų vadovė.
Pasak jos, derybos nėra lengvas procesas – prieš tai svarbu išsigryninti ir turėti vieningą poziciją su mokslininkais, kurių žinios yra pardavinėjamos. „Kad procesas vyktų sėkmingai, privalomas tarpusavio pasitikėjimas, kurio dėka galime atlaikyti ir dažną verslo spaudimą sukurti produktą „vakar“ ir už „mažiau“.
Tiesa, kol kas technologijų kūrimo srityje tarp sėkmingai įgyvendinusių projektus Odeta sako dažniau pastebinti vyrus nei moteris, tačiau, jos nuomone, lyties aspekto nereikėtų sureikšminti.
„Įvairiose srityse sėkmės istorijos lydi tuos, kurie darbui skiria prioritetą, labiau atsiriboja nuo kitų veiklų, nes visą savo energiją ir laiką skiria dominančiai sričiai. Aš esu puikus to pavyzdys – pradėjusi dirbti gamykloje gana greitai pasiekiau puikių rezultatų, tačiau atitinkamai šiai veiklai skyriau praktiškai visą savo laiką – beveik gyvenau gamykloje“, – pabrėžia O. Brigaitytė.
Anot jos, kiekvienoje srityje mūsų aktyvumas priklauso ir nuo tam tikro gyvenimo etapo – vienu metu labiau rūpi darbas, karjera, kitu – šeimos gerovė ar kiti dalykai.
„Visi mūsų pasiekimai tiesiogiai koreliuoja su mūsų prioritetais ir gyvenimiška patirtimi. Svarbu ne konkuruoti tarpusavyje, o vieniems kitus papildyti. Visi turėtume dirbti ten, kur gebame, galime ir norime geriausiai. Tikiu, kad kiekvienas galime atrasti sau tinkamą sritį, kurioje galime pasiekti geriausių rezultatų ir tai nepriklauso nuo lyties“, – įsitikinusi technologijų perdavimo specialistė.
„Moterys ir technologijos“ yra Kauno technologijos universiteto turinio projektas apie moteris, dirbančias technologijų, inžinerijos, inovacijų srityje. Šio projekto tikslas – griauti visuomenėje įsigalėjusius lyčių stereotipus, susijusius su profesijų pasirinkimu ir pasiekimais mokslo srityje.
