Atšilus orams gatvėse ir šalikelėse padaugėja eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviratininkų, bėgikų. Lietuviai skuba išnaudoti ne tokį jau ir ilgą šiltąjį sezoną, pasisemti energijos visiems metams. Tiesa, ne vienam bėgiką ar dviratininką lenkiančiam vairuotojui tikriausiai kyla klausimas: kiek iš tikrųjų sveika sportuoti taip arti taršos šaltinio – automobilių eismo? Kokia apskritai miesto gyventojų įkvepiamo oro kokybė?
„Tyrimai rodo, kad vis dėlto geriau sportuoti – bėgioti, važiuoti dviračiu, negu sėdėti namuose. Tačiau reikia įvertinti aplinką ir esamą informaciją apie oro užterštumą ir saugotis, jei tas užterštumas padidėjęs“, – nuramina Tadas Prasauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjas.
Taip pat esant galimybei reiktų vengti piko laikotarpių ir naudoti technologines apsaugos priemones, tokias kaip specialūs respiratoriai bėgikams ar dviratininkams.
Oro kokybės tyrimus atliekantys KTU mokslininkai teigia, jog oras užterštas ne tik šalia intensyvių gatvių – taršos šaltinių gausu ir žmonių gyvenamoje aplinkoje. Labiausiai sveikatai kenkia nano lygmens teršalai – smulkios aerozolio dalelės, kurios iš aplinkos oro gali lengvai patekti į plaučius ir kraujotakos sistemą.
„Nanodalelių taršos šaltiniai gali būti tokie įprasti kaip žvakės ar smilkalai. Didelę įtaką oro kokybei turi maisto ruoša, įvairūs purškiamieji aerozoliai – valikliai, gaivikliai“, – vardina T. Prasauskas.
Taršą skleisti gali ir baldai, ir sienos
Pasak tyrėjo, namuose mūsų tyko ir pasyvūs „žudikai“ – baldai ir interjero medžiagos, iš kurių palaipsniui skiriasi įvairūs lakūs organiniai junginiai.
„Turbūt pastebėjote, jog nusipirkus naujus baldus, kurį laiką, vos įėjus į butą, jaučiamas specifinis nemalonus kvapas. Taip yra dėl to, kad iš baldų skiriasi lakūs organiniai junginiai, tokie kaip formaldehidas, kuris yra pirmos klasės kancerogenas. Kenksmingi junginiai skiriasi ir iš kiliminės ar plastikinės grindų dangos, žemos kokybės baldų plokščių. Šis pasyvus sveikatai žalingas procesas gali trukti ir pusę metų“, – pasakoja T. Prasauskas.
Be to, mokslininkas perspėja, jog panašūs procesai vyksta ir naujai pastatytame name. Žmonių veikla suaktyvina jau nusėdusias daleles, jos kyla į viršų. Šis procesas ypač aktyvus, jei šeima turi vaikų, naminių gyvūnų.
„Jei įmanoma, rekomenduočiau iš karto su vaikais nesikraustyti į naujai pastatytą butą – reikėtų šiek tiek palaukti, kol namas „atiduos“ visą savo chemiją, kol sumažės pasyvusis lakiųjų organinių junginių emisijos išsiskyrimo laikotarpis“, – pataria tyrėjas.
Jis sako, jog ypač svarbu remonto ir statybų metu kruopščiai valyti paviršius, geriausiai šlapiuoju būdu, taip kenksmingos dulkės „surišamos“ ir nebeturi galimybių patekti į organizmą.
Renovuotų būstų problema – prastas vėdinimas
Pasak T. Prasausko, žmonės paprastai oro kokybe nesirūpina – jie labiausiai bijo pelėsio atsiradimo. Didžiausia problema yra ta, jog daugelis šeimų nemoka tinkamai vėdinti patalpų.
„Kartais žmonės visai dienai palieka langus mikro-ventiliacijos padėtyje ir mano, kad taip užtikrina švarų orą patalpose. Iš tiesų, palikdami butą vėdintis visai dienai, atidarome kelią ir nuolatinei taršai iš išorės, ypatingai šaltuoju periodu. Daug efektyviau vėdintis porą kartų per dieną pilnai atidarius langus kad ir dešimčiai minučių“, – teigia mokslininkas.
Ši problema ypač aktuali renovuotų daugiabučių gyventojams, kuriuose po renovacijos butai tapo sandaresni, tačiau, nesant tinkamai įrengtai mechaninei ventiliacijai, oro tarša juose viršija rekomenduojamas normas.
„Žinoma, oro kokybė patalpose labiausiai priklauso nuo to, kaip žmonės gyvena. Yra tokių žmonių, kurie ir rūko, naudoja smilkalus, ir džiaugiasi aerozolinių gaiviklių intensyviai skleidžiamais kvapais. Langus jie prasiveria tik tada, kai tampa per karšta“, – teigia T. Prasauskas.
KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjų grupė, bendradarbiaudama su Suomijos mokslininkais, vykdė projektą, kurio metu ištyrė oro kokybę daugiabučiuose pastatuose prieš ir po jų renovacijos. Pasak T. Prasausko, daugeliu atvejų, kai buvo nustatyta prastesnė oro kokybė po renovacijos, tai įvyko dėl to, kad žmonės nemokėjo „naudotis“ naujai renovuotais butais, tinkamai nevėdino. Beje, Suomijoje rezultatai buvo ženkliai geresni – šioje šalyje, net ir tuo pačiu laikotarpiu pastatytuose daugiabučiuose, yra įrengtos mechaninio vėdinimo sistemos.
Mechaninio vėdinimo įrengimas renovuotuose pastatuose turėtų būti laikomas vienu iš perspektyviausių pasirinkimų, norint užtikrinti gerą patalpų oro kokybę.
Būstą reikėtų rinktis toliau nuo taršos šaltinių
Paklaustas, kokį namą – naują ar renovuotą, daugiabutį ar individualų – rinktis, mokslininkas teigia, jog reikėtų įvertinti daugelį kriterijų. Pavyzdžiui, gyvenamąją vietą. Dar magistro darbo tyrimo metu su kolegomis analizavęs oro kokybę įvairiuose Kauno rajonuose, T. Prasauskas rekomenduoja renkantis būstą atkreipti dėmesį į tai, ar vieta nėra arti taršos šaltinių – didelių gatvių sankryžų, pramonės objektų. Tuose rajonuose, kuriuose daug individualių namų, kūrenamų kietuoju kuru, ore esančių dalelių koncentracija ore bus didesnė, ypač žiemą.
„Pagal sutaupomą energiją, geriausia rinktis individualų namą. Šiandieną visi nauji namai projektuojami A ar dar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Tokiuose namuose patalpų nė nereikia vėdinti atsidarius langus – mechaninė vėdinimo sistema orą automatiškai juose keičia sąlyginai švaresniu išorės oru. Individualūs nauji namai dažniausiai įrengiami nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose, kur oras sąlyginai švaresnis, tačiau decentralizuotas šildymas kietuoju kuru pablogina oro kokybę tiek namo išorėje, tiek viduje“, – teigia T. Prasauskas.
Siekiantiems išvengti taršos šaltinių patalpose mokslininkas taip pat siūlo pasidomėti statybinėmis medžiagomis – jos turėtų būti turinčios mažai formaldehido ir kitų medžiagų, teršiančių orą, t.y. turėti specialų tai patvirtinantį standartizuotą ženklinimą.
Kuriamos išmaniosios oro patalpų valymo ir valdymo sistemos
Jei iškyla klausimų, susijusių su oro kokybe patalpose, mokslininkas rekomenduoja pasitikrinti – užsakomuosius tyrimus, kai matuojama teršalų koncentracija, atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjai taip pat dažnai konsultuoja įmones sprendžiant su oro kokybe susijusius klausimus.
Pagrindinis signalas, galintis perspėti apie tai, jog patalpose oro kokybė gali būti prasta, yra kvapas.
„Tačiau egzistuoja ir daugybė bekvapių junginių, kurie sukelia mieguistumą, silpnumą, kvėpavimo problemas. Tokiu atveju svarbu suprasti teršalų ir taršos šaltinių tarpusavio sąveiką, kas padeda nustatyti tiek pačią problemą, tiek laiku ją išspręsti“, – teigia T. Prasauskas.
Šiandien KTU mokslininkų grupė, tirianti problemas, susijusias su oro kokybe, savo tikslu laiko nebe taršos stebėseną, o teršalų pašalinimą ir oro kokybės valdymą.
„Išorinius taršos šaltinius suvaldyti sudėtinga, tad mūsų tyrimai koncentruojasi daugiau į patalpų oro problemas. Kuriame oro valymo sistemas, sensorius, nano pluošto filtrinę medžiagą oro valymui bei juos testuojame. Sukūrėme oro kokybės valdymo modelį, kurio veikimas paremtas aerozolio dalelių ir lakiųjų organinių junginių koncentracijų matavimu realiu laiku, jis gali būti integruotas į pastatų valdymo sistemas, pavyzdžiui „protingo namo“ sistemą“, – teigia T. Prasauskas.
Pasak KTU tyrėjo, tokios technologijos, kurios signalizuotų apie pablogėjusią oro kokybę ir užtikrintų jos palaikymą turėtų būti įperkamos vartotojui, kad jis sutiktų jomis naudotis. T. Prasausko nuomone, šį tikslą pasiekti šiandien, technologijų amžiuje, yra visiškai įmanoma.
