Priešingai nei Skandinavijos šalyse, Lietuvoje, atsižvelgiant į gyvenamąją vietovę, kurioje yra mokykla, ir kalbą, kuria mokosi mokiniai, jų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai yra labai netolygūs, teigia Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė.
„Lietuvos švietimo politikams reikėtų analizuoti šalių, kuriose mokinių pasiekimams gyvenamoji vietovė neturi įtakos, pavyzdžiui, Suomijos, Norvegijos, patirtį ir kuo skubiausiai imtis priemonių, kad mažų gyvenviečių, vidutinių miestų ir didmiesčių vaikai turėtų lygias galimybes siekti gerų mokymosi rezultatų“, – teigė B. Narkevičienė.
MGMF dekanės vertinimu, kol tai nebus padaryta, mažai tikėtina, kad sumažės regionų ekonominiai ir socialiai netolygumai, net ir politikams skelbiant, kad regionai jiems yra svarbūs ir kad bus investuojama į jų ekonominį vystymą.
Kinta aukštesnių klasių mokinių pasiekimai
Remiantis 2015 metais atlikto tarptautinio tyrimo TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) duomenimis, Lietuvos 4 klasės mokinių matematikos pasiekimų vidurkis nuo 2003 metų statistiškai reikšmingai nepasikeitė. Tuo tarpu 8 klasės mokinių matematikos pasiekimų vidurkis, lyginant su 2011 metais, statistiškai reikšmingai pakilo 10-ia taškų.
„Pozityvu ir tai, kad statistiškai reikšmingai nuo 2011 metų padaugėjo 8 klasės mokinių, pasiekusių vidutinį ir aukštą tarptautinius matematikos pasiekimų lygmenis“, – pažymėjo B. Narkevičienė.
Pasak B. Narkevičienės, nerimą vis dėlto kelia keletas dalykų: „Pirma, kai lyginame tos pačios populiacijos rezultatus, matome, kad 8 klasės mokiniai, 2011 metais ėję į 4 klasę, rodė kur kas geresnius matematikos pasiekimus, negu po ketverių metų 2015 metais – atitinkamai 534 ir 512 taškų.
4 klasėje 96 proc. mokinių pasiekė minimalų pasiekimų lygmenį, o 8 klasėje – 92 proc. Atitinkamai aukščiausią lygmenį 4 ir 8 klasėse pasiekė 10 proc. ir 6 proc. moksleivių. Antra, ryškūs pasiekimų skirtumai tarp didmiesčių, vidutinių ir mažų miestelių mokyklose besimokančių mokinių.“
B. Narkevičienės teigimu, tam tikros aukštesnių klasių mokinių pasiekimų kaitos tendencijos matomos iš to, kaip kinta valstybinio brandos egzamino turinys, ir to, kad kurį laiką buvo galima gauti brandos atestatą net nelaikius matematikos brandos egzamino. Jei supaprastinamas mokymo turinys ir reikalavimai pasiekimams, neišvengiama tokio veiksmo pasekmė – suprastėję mokinių sugebėjimai ir mokymosi rezultatai.
Matematika – ryšys su kitomis mokslo sritimis
JAV, Vokietijos ir kitų šalių mokslininkai nustatė, kad matematikos mokymasis didina intelekto koeficientą. Itin gabių asmenų ir jų ugdymo programų longitudinius tyrimus atlikę mokslininkai priėjo išvadų, kad intelekto koeficientas ir mokymasis atitinkamose programose teigiamai koreliuoja ne tik su sėkme mokykloje, studijose, bet vėliau – ir su gera karjera, pajamomis, sėkmingomis santuokomis.
Garsus vokiečių matematikas Klausas Frydrichas Gaussas matematiką „pakrikštijo“ visų mokslų karaliene. Kuo ji nusipelnė tokio titulo? B. Narkevičienės teigimu, matematika – tai fundamentinis mokslas, nes matematikai, naudodamiesi logika ir aksiomomis apibrėžtomis abstrakčiomis struktūromis, tyrinėja kitimus, dėsningumus, apibrėžia naujas struktūras.
„Matematikai, vadovaudamiesi logika ir matematiniais dėsningumais, naudodamiesi matematiniais metodais, tyrinėja struktūras, turinčias atitikmenis kituose moksluose – ekonomikoje, sociologijoje, fizikoje, informatikoje, mechanikoje, psichologijoje ir kituose, – aiškino docentė. – Pasinaudodami matematika, galime rasti ryšius, bendrus analizės metodus tarp labai skirtingų mokslo sričių ir jų tyrimų objektų, todėl dažnai matematikai dirba tarpdisciplininėse grupėse ir dirba įvairiose verslo, pramonės, mokslo įstaigose.“
Šimtus jaunųjų moksleivių suburs konkursas
Matematikos ir gamtos mokslų patrauklumui didinti, Europoje steigiami STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos, – red. past.) centrai, kurie jau dabar sėkmingai prisideda prie tų šalių mokinių gebėjimų stiprinimo, o tuo pačiu – ir prie žmogiškojo kapitalo didinimo.
„Lietuvoje, deja, pasirinktas kitas STEAM variantas: be „M“ ir tarsi su „A“ (angl. Art, liet. menai, – red. past.). Nors viešojoje erdvėje tebeskamba „STEAM“, bet realiai turinyje liko tik „STE(A)“. Kodėl mūsų šalyje dėmesys kažkur nukrypo nuo matematikos mokslų, matyt, žino tie, kas patvirtino projektą „STEAM“ be „M““, – sakė B. Narkevičienė.
Matematikos patrauklumui didinti, mokinių susidomėjimui skatinti ir įrodyti, jog matematikos mokslas XXI amžiuje yra besivystantis ir veržlus, Kauno technologijos universitetas kasmet organizuoja jaunųjų matematikų konkursą. Beveik trisdešimtmetį gyvuojantis konkursas dedikuotas ilgamečiam KTU profesoriui Jonui Matulioniui, apdovanotam ir Valstybine mokslo premija.
Retas konkursas ar renginys gali pasigirti tuo, jog gyvuoja jau beveik tris dešimtmečius, nepraranda susidomėjimo ir kasmet sutraukia vis daugiau dalyvių. Sausio 28 d., šeštadienį, prof. J. Matulionio jaunųjų matematikų konkursas KTU universitete vyks jau 28-ąjį kartą.
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (Studentų g. 50, Kaunas) vyksiančiame konkurse tikimasi sulaukti apie 500 moksleivių iš visos Lietuvos.
Prof. J. Matulionio jaunųjų matematikų konkurso uždavinių sprendimui bus skirtos dvi valandos, po kurių vaikų lauks įvairios laisvalaikio veiklos, pavyzdžiui, protmūšis bei linksmoji daugiakovė. Kol moksleiviai narplios matematinius rebusus, mokytojai bus kviečiami dalyvauti seminare „Kaip sudominti moksleivius matematika?“.
Nepraranda aktualumo ir po 30 metų
MGMF dekanės B. Narkevičienės teigimu, per daugiau nei du dešimtmečius prof. J. Matulionio jaunųjų matematikų konkursas išliko ne mažiau populiarus ir sėkmingai pritraukiantis būrius moksleivių dėl keleto priežasčių.
„Pirma, matematika mūsų gyvenime užima itin svarbią vietą, tad visiems, kurie supranta racionalaus, išlavinto proto reikšmę savo ateičiai, nekyla nė menkiausios abejonės, kad matematikos reikia mokytis. O jau besimokant, malonu pasivaržyti ir pasitikrinti, ką gali pats, ką gali kiti – tai antroji priežastis“, – vardijo B. Narkevičienė.
Trečiąja priežastimi docentė įvardijo konkurse sprendžiamus kitokius, negu įprasta mokykloje, uždavinius. Jos nuomone, matematiką mėgstantiems vaikams tai yra ne tik įdomu, bet ir naudinga. „Dar viena priežastis – konkurso laisvalaikio programa, kuri vyksta tuo metu, kai komisija vertina dalyvių sprendimus. Linksmąją dalį organizuoja MGMF studentai, su kuriais moksleiviams smagu pabendrauti ir turiningai praleisti laiką“, – kalbėjo docentė.
Be viso to, dalyvavimas konkurse suteikia galimybę būti įvertintam už gerus matematikos mokymosi rezultatus, iškovoti kelialapį į nacionalinę jaunųjų matematikų olimpiadą, būti paskatintam įsteigtais prizais.
Matematikos užduotis konkursui rengia Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dėstytojai, doktorantai ir emeritai, o linksmąsias užduotis – fakultetinės studentų atstovybės „FUMSA“ nariai.
Moksleivių atliktas užduotis vertins iš MGMF dėstytojų ir doktorantų, vadovaujamų profesoriaus emerito Vidmanto Pekarsko, sudaryta komisija. Piniginius prizus mokiniams įsteigė MGMF Identifikacijos ir kriptografijos mokslo grupė, kartu su Universiteto alumnu Vytautu Milbutu ir tarptautiniu mastu paslaugas teikiančia Jungtinės Karalystės bendrove „Callcredit Information Group“. Kitus prizus jauniesiems matematikams įsteigė KTU.
