„Siekiant tapti pasaulyje konkurencinga mokslo, studijų ir inovacijų erdvės dalimi, mūsų valstybei reikia skubiai ieškoti sudėtingų sprendimų, kaip mažinti aukštojo mokslo sistemos fragmentaciją, stiprinti mokslo ir studijų kokybę, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką ir išteklių konsolidavimą, didinti veiklos efektyvumą“, – teigia Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
Tarptautinių organizacijų, švietimo institucijų kasmet sudaromi reitingai, kuriuose vertinamas šalių institucijų darbas, mokslo tyrimai, infrastruktūra, technologijų produkcija ir kiti faktoriai, atskleidžia, kurios ekonomikos ir regionai geriausiai reaguoja į inovacijų kūrimo iššūkius.
Šiais metais Lietuva kasmetiniame Kornelio universiteto, Prancūzijos verslo mokyklos INSEAD ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sudaromame globaliame inovacijų indekse, kuris vertina 127-ias pasaulio valstybes, surinkusi 41,2 balo iš 100 galimų, užima 40 vietą, o pagal inovacijų efektyvumą – 84 vietą. Latvija, surinkusi 44,6 balo, užima 33 (pagal inovacijų efektyvumą – 26) vietą, o Estija, surinkusi 50,9 balo, užima 25 (pagal inovacijų efektyvumą – 19) vietą.
Kitame pasauliniame inovacijų reitinge, kurį kiekvienais metais sudaro naujienų agentūra „Bloomerg“, surinkusi 60,5 balo, Lietuva užima 32 poziciją. Palyginimui, Estija ir Latvija užima – atitinkamai 33 ir 39 vietas.
Mokslo kokybė – didžiausias prioritetas
„Kaip rodo atlikti tyrimai, Lietuvos aukštajam mokslui iššūkius kelia prastėjanti šalies demografinė situacija, taip pat tai, kad dabartinė švietimo sistema yra labai inertiška ir fragmentuota, prognozuojamas labai mažas ateities mokslininkų kartos augimas, lėšos šiame sektoriuje panaudojamos neefektyviai“, – sakė LPK vadovas R. Dargis.
Jo teigimu, šalyje mažėjant darbingo amžiaus žmonių ir lėtėjant darbo našumo augimui, svarbu rūpintis, kad švietimo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus, o tam būtina užtikrinti mokslo kokybę.
Nepaisant didelės dalies įgyjančiųjų aukštąjį išsilavinimą, aukštajam mokslui kliudo prasti kokybės standartai ir finansinės paskatos, skatinančios ne aukštus veiklos rezultatus, o neefektyvų veiklos mastą.
„Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Mažos ir gamtinių išteklių neturinčios Lietuvos didžiausias turtas yra jos žmonės, todėl mokslo kokybė turi būti didžiausias prioritetas“, – neabejoja R. Dargis.
Turės prisitaikyti prie pramonės pokyčių
LPK vadovo nuomone, žengiant į ketvirtosios pramoninės revoliucijos amžių, reikia kalbėti apie kitokią pramonę – apie modernią, aukštosiomis, skaitmeninėmis technologijomis grįstą, didelio produktyvumo, didžiulę pridėtinę vertę kuriančią ir pasaulyje konkurencingą pramonę.
Pasak R. Dargio, šios tendencijos atneša iššūkius švietimo ir mokslo sistemai, kuri jau šiandien turi būti pritaikyta prie artėjančių galingų pramonės pokyčių: „Tam, kad idėjos būtų įgyvendintos, reikia išsilavinusių žmonių, galinčių valdyti ir naudoti kuriamas technologijas. Skaitmeninis raštingumas tampa lemiamu.“
Dar vienu iššūkių pašnekovas įvardija mokslo dalyvavimą produktų ir visokeriopame įmonių vystyme: „Be mokslo ir verslo partnerystės šiuolaikinė pramonės pažanga būtų tiesiog neįmanoma, o svarbiausiu pažangos instrumentu jau tapo pramonės skaitmenizacija.“
LPK vadovo teigimu, Lietuva nebeturi tokių stabilių ekonominių platformų, ant kurių galėtų tvirtai stovėti ateinančius 10 metų.
„Lankstumas, gebėjimas prisitaikyti prie technologijų, kūrybingumas tampa svarbiausiais faktoriais, norint užsitikrinti valstybės pažangą. Jau dabar turime priimti sprendimus, kad suspėtume su sparčiai augančiomis ir tobulėjančiomis pasaulio ekonomikomis, todėl negalime sustoti – privalome priimti drąsius sprendimus, investuoti į mokslą ir inovacijas bei siekti, kad ateities Lietuva būtų dar konkurencingesnė“, – sakė R. Dargis.
Stipriai reformai, stiprūs lyderiai
Didžiausio startuolių inkubatoriaus Lietuvoje KTU „Startup Space“ vadovas Donatas Smailys mano, kad Lietuvai būtų pravartu labiau išnaudoti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir privačiomis iniciatyvomis, buriančiomis praktikus, ypatingai įtraukiant jas į studijų procesą, keliant specialistų, B2B (angl. business-to-business) profesionalų kompetencijas.
D. Smailys pabrėžia, jog tam, kad šalyje būtų kuriamos inovacijos, naujos technologijos reikia pasirengusių, kvalifikuotų specialistų: „Šiuo metu vykdoma aukštojo mokslo reforma vienareikšmiškai turi tiesioginį ryšį su galimybe pakelti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, paskatinti inovacijų kūrimą, o tuo pačiu ir visos šalies pažangą.“
Pašnekovo teigimu, nereikia būti ekspertu, norint suvokti, jog žymiai geresnių rezultatų galima pasiekti šalyje turint keletą stiprių, tarptautiniu mastu konkurencingų aukštųjų mokyklų, o ne keliolika vidutiniškų universitetų. Koncentruotą mokslo ir studijų potencialą yra lengviau pozicionuoti, atskleisti savo stiprybes – atsiranda aiškumas.
D. Smailio vertinimu, naujoji švietimo reforma nebus stipri, jeigu nebus stiprūs ją įgyvendinantys žmonės, o visuomenei trūks supratimo, kad atsakomybę už pokyčius turi prisiimti visi.
„Nedrįsiu būti pranašu, skaičiuojant, kiek laiko, sėkmingai įgyvendinus aukštojo mokslo reformą, padidinus specialistų rengimo kokybę, valstybei skiriant didesnį dėmesį inovacijų ir technologijų kūrimui, mokslo komercializavimui, užtruktų Lietuvos pozicijos šūvis į viršų inovacijų indeksuose, reitinguose. Visgi, žvelgiant į ateities perspektyvą, tikiu, kad įmanoma kasmet pakilti po vieną laiptelį į viršų“, – sakė D. Smailys.
Jaučiamas inovacijų ir pokyčių „alkis“
Pasak KTU „Startup Space“ vadovo, Lietuva turi didelį potencialą tapti inovacijų šalimi, ypatingai dėl interneto, išsiplėtusio kontaktų tinklo, leidžiančių lengviau pasiekti globalias rinkas: „Trūksta vos keleto didesnių žingsnių.“
„Esu įsitikinęs, kad šiandien tam – ypatingai tinkamas laikas. Visa startuolių, verslo bendruomenė yra kaip niekada „alkana“ technologijų, inovacijų, pokyčių. Jaunoji karta taip pat yra ypatingai reikli, imli, protinga. Tai karta, kuri ieško svarių argumentų, o ne skambių pasisakymų“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, taip pat svarbu suvokti, jog mokslas – nėra verslas ir, kad eksperimentams, tyrimams, kartu su verslu siekiant komercializuoti naujas technologijas, reikalingos lėšos ir finansinė parama.
„Grįžtant prie to keleto trūkstamų žingsnių, manau, kad švietimo reforma galėtų būti vienu iš jų, padedant Lietuvai tapti viena inovacijų vedlių, pastebimų tarptautinėje erdvėje“, – optimistiškai į ateitį žvelgia D. Smailys.
