Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliktas tyrimas atskleidžia, jog į aukštųjų mokyklų jungimąsi palankiai žiūri 58 proc. studentų. Tyrimo, kurio metu buvo apklausti 1 692 Lietuvos studentai, rezultatai buvo pristatyti Lietuvos studentų sąjungos organizuotoje konferencijoje. Joje, kartu su kitų aukštųjų mokyklų bei valdžios atstovais, dalyvavo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas.
„Tyrimas atskleidžia, kad universitetų studentai iš principo sutinka, jog aukštųjų mokyklų Lietuvoje per daug ir jos turėtų būti jungiamos. Galimą konsolidaciją ypač palaiko vyresnių kursų studentai, kurie jau ne pirmus metus studijuoja aukštojoje mokykloje, galbūt yra studijų mainams išvykę į užsienį ir matę kitokią aukštojo mokslo kokybę. Tuo tarpu kur kas daugiau kolegijų studentų aukštųjų mokyklų skaičių Lietuvoje laiko tenkinančiu poreikius“, – teigė LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Keturi iš penkių (81 proc.) studentų sutinka, kad aukštųjų mokyklų jungimas vestų prie didesnio kompetentingų dėstytojų skaičiaus ir studijų kokybės gerėjimo. Pusė studentų teigia, kad aukštesnės studijų kokybės siekis turėtų būti pagrindinis aukštųjų mokyklų jungimo prioritetas. Antruoju prioritetu laikyta mokslinės veiklos kokybė. 80 proc. studentų sutiko su teiginiu, jog aukštųjų mokyklų jungimas vestų prie geresnės studijų infrastruktūros (modernesnių laboratorijų, auditorijų, skaityklų).
„Kokybiškas studijas turėsime tik tada, kai jas vykdys konkurencingos tarptautiniu mastu aukštosios mokyklos, o tai neįmanoma be konsolidacijos. Lietuvoje aukštojo mokslo finansavimo sistema nukreipta į kiekybę, o ne kokybę – remiantis sėkmingais kitų šalių pavyzdžiais, finansavimą aukštajai mokyklai reikėtų skirti ne vadovaujantis studentų kiekiu, o kokybės kriterijais“, – LSS organizuotos konferencijos metu teigė KTU rektorius P. Baršauskas.
Pasak jo, tol, kol Lietuvoje veiks aukštosios mokyklos, kurios siekia tiesiog išlikti, ir tos, kurios yra orientuotos į kokybę, susitarti gali būti sunku.
Konferencijoje „Aukštųjų mokyklų konsolidacija: grėsmės ir galimybės Lietuvai“ kalbėję Lietuvos aukštųjų mokyklų bei vyriausybės atstovai pristatė kitų valstybių patirtį bei Lietuvos situacijos analizę. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertas Ramojus Reimeris pristatė MOSTA atliktą universitetų potencialo analizę pasiūlytą „provokatyvų“ žemėlapį būsimam aukštųjų mokyklų tinklui.
Nora Skaburskienė iš Studijų kokybės vertinimo centro pristatė aukštųjų mokyklų konsolidavimo atvejus Norvegijoje, Danijoje ir Airijoje, kurioje jau įvyko aukštojo mokslo tinklo optimizavimas.
Konferencijos diskusijoje aukštųjų mokyklų ir valdžios atstovai pabrėžė, jog Lietuva jau turi tinklo konsolidavimo patirties – dabartinės kolegijos yra kilusios iš 80 institucijų. Buvo kalbama apie finansinius nuostolius, kuriuos patiria šalis, kai reformos vis atidedamos. Buvo diskutuojama ir apie valdžios paramos trūkumą norą konsoliduotis pareiškusioms aukštosioms mokykloms.
„Reikalinga politinė valia ir ji bus. Ranka rankon šiuo metu dirba tiek Prezidentūra, tiek Seimas, tiek Vyriausybė“, – teigė LR švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
