Pereiti prie turinio

Lietuvos moksleivių verdiktas: už ką balsuotų Seimo rinkimuose?

Svarbiausios | 2016-10-01

Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnis rugsėjo 30 d. trumpam tapo atkaklių politinių debatų arena. Pagrindinių šalies partijų lyderiai, stebimi 9-12 klasių moksleivių, dėstė savo požiūrį švietimo, jaunimo ir užimtumo bei darbo politikos klausimais. Būsimieji rinkėjai politikų pasirodymą įvertino balsuodami.

Vis labiau įsisukant Seimo rinkimų karuselei, šalyje neslūgsta ir priešrinkiminių diskusijų banga. KTU tradiciškai ėmėsi iniciatyvos sukviesti populiariausių partijų atstovus į debatus „Mokiniai renka Seimą“, kuriuose klausimus jiems pateikė mokyklų ir gimnazijų auklėtiniai.

Siūlymas atsisakyti egzaminų

Nors pilnametystės nesulaukę moksleiviai rinkimuose balsavimo teisės neturi, apie penki šimtai jų iš visos Lietuvos atvyko į susitikimą su pagrindinių šalies politinių partijų lyderiais. Dar didesnė mokinių auditorija debatus stebėjo ir savo reakcijas reiškė tiesioginiu teletiltu. Jie pateikė savo klausimus ir vertino politikų atsakymus po pasisakymų balsuodami internete.

Debatuose dalyvavo Ministras Pirmininkas ir socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Algirdas Butkevičius, europarlamentaras ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Darbo partijos (DP) atstovas Artūras Paulauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga ir Lietuvos liberalų sąjūdžio (LRLS) lyderis Eugenijus Gentvilas. Renginį moderavo politikos žurnalistas ir KTU lektorius Edmundas Jakilaitis.

„Švietimas ir aukštasis mokslas priėjo kritinę vietą. Linkiu sudaryti koaliciją, pajėgią daryti nepopuliarius, bet reikšmingus sprendimus, – sveikindamas į „Santakos“ slėnį susirinkusius svečius, politikams linkėjo KTU rektorius Petras Baršauskas ir kvietė moksleivius būti aktyvius. – Politikai gali išgirsti, kuo jūs gyvenate, tad pasinaudokite šia proga. Universitetas siekia jus ugdyti ir nuolat eiti pirmyn.“

Regis, moksleiviai pasinaudojo rektoriaus P. Baršausko siūlymu ir debatų dalyviams surengė rimtą egzaminą.

Aptardami jaunajai auditorijai aktualias problemas, debatų dalyviai vienareikšmiškai sutiko, kad švietimo sistemai reikalingi pokyčiai. G. Landsbergis pirmasis užsiminė apie idėją, kad ateities moksle nebeliktų abitūros egzaminų, kaip kai kuriose Skandinavijos šalyse: „Bendrajame moksle tikrai ateis diena, kai atsisakysime egzaminų. Žinoma, tam reikia labai gerų mokytojų ir atitinkamo finansinio palaikymo.“

Politikas kaip mat sulaukė jaunosios akademinės bendruomenės palaikymo ir kone nuo pirmosios debatų akimirkos pelnė palankumą, kurį išlaikė iki renginio pabaigos.  

Balsavime didžiausio mokinių palankumo sulaukė TS-LKD ir jos vadovas G. Landsbergis (57% arba 315 balsų). Antri liko LSDP su A. Butkevičiumi priešakyje (26% arba 145 balsai). Trečiąją vietą užėmė LRLS ir jos lyderis V. Gentvilas (15% arba 82 balsai). Kukliausi įvertinimai – vos po 1 proc. balsų – atiteko DP atstovui A. Paulauskui ir LVŽS delegatui A. Verygai.

Privertė rausti

Vos pasigirdus abstrakčioms politikų frazėms, politikus vis pertraukdavo klausimai iš auditorijos. Jie neleido dalyviams atsipalaiduoti. Jaunuoliai norėjo sulaukti konkrečių atsakymų.

Kone daugiausia replikų sulaukė darbietis A. Paulauskas, sakęs, kad „jaunimas turi būti asmenybėmis, o ne pilka mase“. Auditorijai neįtiko jo atsakymas diskutuojant, esą moksleivių niekas negirdi.

Dar viena kritikos strėlė buvo adresuota premjerui, kuris neatvyko į išvakarėse vykusio atnaujinto sporto aikštyno atidarymą Kauno „Saulės“ gimnazijoje. Neva toks vizitas buvo numatytas A. Butkevičiaus darbotvarkėje, nors pats Ministras Pirmininkas tikino apie tai nežinojęs. Moksleiviai išreiškė dvejonę dėl pasitikėjimo politiku ir jo vadovaujama partija.

Politikų nuomonės išsiskyrė

Debatuose nemažai diskutuota ir apie aukštųjų mokyklų konsolidavimo svarbą.  Šiuo klausimu politikai nebuvo vieningi.

A. Veryga pasisakė už aukštųjų mokyklų jungimą ir pedagogų skaičiaus mažinimą: „Sujungti universitetai padėtų taupyti lėšas. Reikia kelti ir pedagogų kvalifikaciją, kuri daugeliu atvejų šiandien yra nepakankama. Manau, protinga būtų parduoti nenaudojamus pastatus, o gautas lėšas skirti studijų kokybei gerinti.“

Su tokia nuomone nesutiko G. Landsbergis: „Sujungimo nebus, nes geresni ir pripažinti universitetai nenorės prisijungti prastesniųjų. Pastatų pardavimas – ne išeitis. Pinigus reikia investuoti kryptingai, skirti moksliniams tyrimams tiems, kam iš tikrųjų reikia.“

Mokiniai ne tik domėjosi politikų ketinimais ir partijų programomis, bet ir išbandė jų užsienio kalbos žinias. Vienas klausimas iš auditorijos pasigirdo angliškai, o jo autorius paprašė atsakyti ta pačia kalba.

Renginyje taip pat kelti emigracijos, bedarbystės, jaunimo integracijos valstybiniame sektoriuje klausimai.

„Nesu prieš emigraciją. Tegul jaunimas važiuoja, siekia daugiau, rodosi pasauliui, bet reikia, kad jis norėtų grįžti namo“, – samprotavo V. Gentvilas. 

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos istorijos mokytoja Renata Gimžūnienė palankiai įvertino KTU iniciatyvą surengti debatus moksleivių auditorijai. Pasak jos, tai pati geriausia pilietiškumo pamoka.

Debatus organizavusi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėja, Viešojo valdymo studijų krypties vadovė Eglė Vaidelytė mano, kad šįkart diskusija buvo ne tik aktyvi, bet ir naudinga: „Mūsų tikslas – skatinti jaunimą mąstyti ir veikti pilietiškai, o sausakimša salė tik įrodė, kad jaunimas nėra abejingas tokioms temoms. Siekiame stiprinti jaunuolių integraciją pilietinės ir politinės kultūros kontekste“.