Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centras balandžio 26 d. trumpam tapo atkaklių debatų arena. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministras, bei keturių Lietuvos universitetų rektoriai, stebimi 9–12 klasių moksleivių, dėstė savo požiūrį į Lietuvos aukštojo mokslo ateitį, universitetų konsolidavimą, bei švietimo sistemą. Debatų stebėtojai – mokiniai – turėjo galimybę balsuoti už diskusijos klausimus
Šalyje kyla vis garsesnės diskusijos apie mokslo reformą Lietuvoje: siekiama optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, taip didinti studijų kokybę ir tarptautinį konkurencingumą. Universitetų ateitis yra reikšmingas klausimas ne tik Lietuvos akademinei bendruomenei, bet ir moksleiviams – esamiems ir būsimiems abiturientams.
Apie 300 mokinių iš visos Lietuvos atvyko stebėti debatų gyvai ir dalyvauti atsakinėjant į pateiktus klausimus, bei užduodant tiesiogiai debatų dalyviams. Kita mokinių auditorija debatus stebėjo, pateikė savo klausimus ir vertino debatų dalyvių atsakymus po pasisakymų balsuodami internete.
Debatuose dalyvavo LR Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, KTU rektorius Petras Baršauskas, Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis. Renginį moderavo žurnalistas, laidų vedėjas Aurimas Perednis.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, atidarydamas renginį, paragino universitetų rektorius pabandyti „atsisėsti“ į švietimo ministrės kėdę ir debatų metu pagalvoti kaip galima priimti bendrus sprendimus siekiant pagerinti aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje.
Ne visi rektoriai sutinka, kad universitetas turi būti skirtas geriausiesiems
„Niekada nebus studijų kokybės, jeigu Lietuvoje bus tiek diplomus teikiančių institucijų, kiek yra šiuo metu“, – tikino KTU rektorius Petras Baršauskas. Jis teigė, kad didelis universitetų bei kitų aukštojo mokslo institucijų kiekis mažina trauką studijuoti. Pasak P. Baršausko, gabiausieji mokiniai turėtų būti atrinkti, vadovaujantis stojamojo balo kriterijumi; jis turėtų būti keliamas.
Stojamąjį balą kelti ragina ir KU rektorius Eimutis Juzeliūnas.
Šiuo klausimu su KTU rektoriumi nesutiko Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis: jis teigė, jos negalima palikti „už durų“ tų, kurie savo gabumų negalėjo atskleisti per brandos egzaminus. Todėl, buvo diskutuojama apie platesnį mokinių žinių vertinimą, atsižvelgiant ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į žinias bei gebėjimų atskleidimą mokslo metų eigoje.
Diskusijos apie stojamojo balo kėlimą suaktyvino auditorijos reakciją ir kėlė abejones dėl emigracijos. Mokiniai baiminosi, kad konkursinio balo kėlimas paskatins gabių mokinių, kurie per plauką nepateko į universitetų konkursinio balo rėmus, protų nutekėjimą.
Mokiniai sutinka, kad Lietuvoje užtektų trijų-keturių universitetų
Vis dėlto, diskusijos dalyviai sutarė dėl vieno klausimo – aukštųjų mokyklų Lietuvoje per daug. Auditorija taip pat palaikė šią idėją ir dauguma mokinių paklausti: „Kiek universitetų turėtų likti Lietuvoje?“ rinkosi tarp trijų ir keturių universitetų.
Vis dėlto, mokinių auditorija baiminosi, kad švietimo sistemos problema yra ne per didelis universitetų skaičius, o akademikų profesionalumas ir gebėjimai mokyti. Universitetų vadovai pripažino, kad ši problema turėtų būti sprendžiama valstybiniu lygmeniu. Ne paslaptis, kad akademinės bendruomenės atlyginimai toli gražu neatitinka pasaulio universitetų lygio.
Tačiau, tiek švietimo ir mokslo viceministras, tiek universitetų rektoriai mokinius tikino, kad įvykdžius universitetų konsolidaciją, padidėtų ne tik akademinės bendruomenės atlyginimai, bet ir mažėtų studijų kaina, o gauti valstybės finansuojamą vietą universitete būtų lengviau.
Be to, universitetų konsolidacija padidintų studijų kokybę, nes neliktų viena kitą dubliuojančių studijų programų skirtingose aukštosiose mokyklose, ir būtų sutelkti geriausieji specialistai.
Džiugino geri moksleivių klausimai
Diskusijos dalyviai ypatingai džiaugėsi dalyvavusių moksleivių aktyvumu ir jų tiksliais, aktualiais klausimais. Jie mano, jog proga jaunus žmones supažindinti su jiems aktualiais klausimais buvo išnaudota ypač efektyviai.
„Esu didelis gerbėjas tokių susitikimų, kuriuose valdžios atstovai kalbasi su žmonėmis, arba, kaip šiuo atveju – universitetų atstovai su savo būsimaisiais studentais, moksleiviais. Didelis turtas, kad galime turėti tokį laisvą grįžtamąjį ryšį, puiku išgirsti tikrai gerus klausimus“, – džiaugėsi diskusijos moderatorius A. Perednis.
Projekto „Mokiniai renka(si)“ projekto vadovė, KTU Viešojo valdymo, Europos studijų programų vadovė Eglė Vaidelytė teigia, jog pirmą kartą projekto rėmuose debatai organizuojami ne politikos, o viešosios politikos klausimu.
„Šis projektas skirtas mokiniams, tam, kad būtų ugdomas jų pilietinis aktyvumas. Kai tiek daug diskutuojama apie aukštojo mokslo ateitį valdžios lygmenyje, bet tai – ne mažiau svarbu esamiems abiturientams, būsimiems studentams“, – teigė E. Vaidelytė.
Apibendrindami diskusijos temą, dalyviai teigė, jog ateities universitetas turėtų būti atviras visuomenei, reaguoti į rinką ir besikeičiančią aplinką.
