Kauno technologijos universitetas (KTU) buvo apdovanotas pagrindiniu prizu Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) organizuojamame Kokybės konkurse. Šiame, jau dešimt metų vykstančiame konkurse, buvo apdovanoti kokybiškiausiai ir sėkmingiausiai įgyvendinami mainų programos „Erasmus+” pirmojo pagrindinio veiksmo – asmenų mobilumo mokymosi tikslais projektai, vykdyti bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo sektoriuose. Apdovanojimų ceremonija vyko antradienį, lapkričio 15 d.
Renkant apdovanojimo verčiausią kandidatą, atsižvelgta į tokius kriterijus kaip Europos Komisijos (EK) ir Lietuvos Respublikos biudžeto dotacijos panaudojimas, mobilumo vizitų tikslu išvykstančiųjų studentų ir darbuotojų skaičius, aukštųjų mokyklų sėkmė pritraukiant atvykstančiuosius studentus, pastarųjų pasitenkinimas mobilumo programa juos priimančioje organizacijoje.
2015 metais organizuodamas programos „Erasmus+” mobilumo veiklas, KTU panaudojo 100 proc. skirtos EK ir LR biudžeto dotacijos, 462 programos dalyviai buvo išsiųsti mobilumo vizitų (21 proc. daugiau nei 2013-2014 metais), o net 94 proc. pagal „Erasmus+” programą į Universitetą atvykusių studentų buvo patenkinti arba labai patenkinti akademine mentoryste ir Universiteto administracijos parama.
Interviu, pateikiamame žemiau, KTU Tarptautiškumo plėtros departamento Akademinio mobilumo ir tinklų skyriaus vadovė Gintarė Vilbikienė kalba apie „Erasmus+” mobilumo programą, šiemet pelnyto apdovanojimo reikšmę Universitetui ir jo bendruomenei bei artimiausius planus, susijusius su KTU vykdomais mobilumo projektais.
– Kuo svarbūs tarptautiniai mainai Lietuvos aukštosioms mokykloms?, – paklausėme G. Vilbikienės.
– „Erasmus+” programa yra pagrindinis instrumentas, įgalinantis tarptautinį švietimo sistemoje dirbančių asmenų mobilumą. Studentų, dėstytojų ir administracijos mainai suteikia galimybę ne tik kelti profesinę kompetenciją, praplėsti akiratį ir geriau pasirengti globaliajai darbo rinkai, bet ir daro lemiamą įtaką Universiteto internacionalizavimui plačiąja prasme. Nuolat augantys atvykstančių studentų ir dėstytojų srautai įpareigoja kurti dvikalbę studijų aplinką, tobulinti studijų programas, kelti dėstytojų ne tik kalbinę, bet ir profesinę kvalifikaciją pasitelkiant inovatyvius dėstymo metodus.
– Į kokias valstybes dažniausiai vyksta Universiteto darbuotojai? Galbūt turite šiek tiek statistikos ir apie išvykstančių akademinių ir neakademinių darbuotojų pjūvį?
– Universiteto darbuotojų judumo geografija labai plati. Mainai vyksta su visomis ES šalimis narėmis. Laiko patikrinti partneriai – Skandinavijos universitetai vis dar yra prioritetinė dėstytojų mobilumo kryptis, glaudūs ryšiai sieja ir kolegas su Vidurio rytų regiono (Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija) universitetais. Administracijos personalas stažuotės vietą neretai renkasi ir atsižvelgdamas į savo darbo specifiką, t.y. ieško konkrečioje srityje kokybinių rodiklių pasiekusių partnerių, iš kurių galėtų pasisemti patirties ir pasimokyti.
– Kodėl, Jūsų nuomone, apdovanojimą šiemet pelnė būtent KTU?
– KTU pristatyme nominacijai gauti buvo paminėta, kad Universitetas pasiekė labai gerų rezultatų, organizuodamas išvykstančių ir atvykstančių studentų mobilumą. Net 94 proc. atvykusiųjų studentų buvo patenkinti arba labai patenkinti akademine mentoryste ir Kauno technologijos universiteto administracijos parama.
Taip pat net 95 proc. atvykstančių ir išvykstančių mobilumo dalyvių (studentų ir dėstytojų) buvo patenkinti arba labai patenkinti akademiniu mobilumu. Toks geras rezultatas pasiektas visos akademinės bendruomenės sutelktomis pastangomis, jautriu ir asmeniniu požiūriu į kiekvieną studentą ir dėstytoją.
Kauno technologijos universitetą galima apibūdinti kaip tarptautinį, su mobilumu susijusių veiklų įgyvendinimo nepriskiriant tik Tarptautiškumo plėtros departamentui, bet natūraliai įsiliejančių į kiekvieno fakulteto, katedros, padalinio, skyriaus kasdienius planus.
– Kokie yra artimiausi planai, susiję su Universiteto darbuotojų mobilumu?
– Universiteto darbuotojų mobilumas įgauna vis didesnį pagreitį, kurį stabdo tik lėšų trūkumas. Dotacija mobilumo vizitui skiriama konkurso būdu ir, deja, šiuo metu galime patenkinti tik kas antrą paraišką. Vis didėjant poreikiui išvykti dėstyti ar stažuotis į partnerinius Universitetus užsienyje, į atrankos procesą planuojame labiau įtraukti krypties studijų programos vadovus (KSPV) bei fakultetų dekanus.
Artimiausiu metu darbuotojų paraiškų teikimas bus įgyvendinamas per Dokumentų valdymo sistemą, tuo būdu „Erasmus+” personalo atrankos komisiją pasieks jau KSPV ir dekanų patvirtintos paraiškos. Manome, kad vis dar iki galo neišnaudojame galimybės į Universitetą pasikviesti dėstyti kolegas iš užsienio, tad planuojame stipriau akcentuoti atvykstančių asmenų mobilumo teikiamus privalumus.
Apie „Erasmus+” mobilumo programą
Programa „Erasmus+” apima buvusias (2007–2013) ES švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto finansavimo programas: Mokymosi visą gyvenimą programą („Comenius”, „Erasmus”, „Leonardo da Vinci”, „Grundtvig”), programą „Veiklus jaunimas” ir penkias tarptautines bendradarbiavimo programas („Erasmus Mundus”, „Tempus”, „Alfa”, „Edulink” ir bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis programą).
Bendras orientacinis šios programos finansinis paketas septyneriems metams (2014–2020 m.) sudaro 14,8 mlrd. eurų, 40 proc. daugiau nei anksčiau. Iš viso 2014 m. programai „Erasmus+” buvo skirta 1,8 mlrd. eurų.
Apie Švietimo mainų paramos fondą
Švietimo mainų paramos fondas (Fondas) – nuo 2007 m. sėkmingai veikianti Lietuvos nacionalinė agentūra, kuriai pavesta administruoti „Erasmus+” bei „Mokymosi visą gyvenimą” programas ir kitas Europos Komisijos (EK) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamas iniciatyvas švietimo ir profesinio mokymo srityje.
