Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos institute studijuojanti trečio kurso doktorantė Ona Samuchovienė aplinkosaugos srityje dirba daugiau kaip 10 metų. Pajutusi, jog paprastą darbą su studijomis derinti per sunku, o laikui bėgant pečius pradėjo spausti dideli darbiniai krūviai, trukdantys tobulėti, doktorantė nusprendė nekeisti mylimos srities, bet atvirkščiai – sukurti savo verslą ir taip suderinti studijas, verslą bei inovacijų paiešką.
UAB „Ekostruktūra“ įkūrėja O. Samuchovienė su skaitytojais dalinasi iššūkiais, su kuriais susidūrė norėdama sukurti savo verslą, skatina visus norinčius nedvejoti ir patikina, jog šiais laikais, turint tokias technologijas, savo verslą gali susikurti tiesiog neišėjus iš namų.
– Kaip sekasi doktorantūros studijos? Kokios šiandieninės mokslininko perspektyvos?, – paklausėme O. Samuchovienės.
– Doktorantūros studijose iki šio trečiojo kurso pabaigos nedariau jokių pertraukų, dirbau nuosekliai, rašiau straipsnius, laikiau studijų modulius bei stengiausi išpildyti kitus doktorantams būtinus reglamentus. Kol kas pavyko viską suderinti, nors esu mažiau mokslininkė, daugiau praktikė ir mokslą vis dar jaukinuosi. Mokslą kaip perspektyvą matau tik su praktinėmis inovacijomis ir orientuoju į tai disertaciją.
– Kodėl gyvenime vien mokslinės veiklos neužtenka?
– Mokslinės veiklos idėjos, problemos ir sprendimo būdų parinkimai kyla būtent iš kasdienio ilgalaikio darbo aplinkosaugos srityje. Iki aplinkos inžinerijos doktorantūros studijų KTU esu baigusi Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos bakalauro ir magistro studijas. Ten vienas dėstytojas per paskaitą yra paminėjęs, kad „geografai lengvai prisitaiko visose srityse, todėl nepražūsite“. Dabar žinau, kad jis buvo teisus, nes buvome išmesti į rinką kaip ir be konkrečios specialybės, tačiau visgi paruošti plataus profilio, nuo kraštovaizdžio, dirvožemio, hidrologijos ir kitų poveikio aplinkai komponentų vertinimo specialistų iki kartografų, turėjome gerus pagrindus dirbant geografinėmis informacinėmis sistemomis, žemėlapiais, ir žinoma tada jau savo pastangomis kiek patys patobulėjome iki triukšmo ar oro taršos modeliuotojų, galiausia – vadovų.
Prieš keletą metų su bendraautoriais esame išleidę knygą „Kraštovaizdžio formavimo gairės valstybiniams keliams ir geležinkeliams“, kurios užsakovas buvo Aplinkos ministerija. Būtent ten buvo sudėta daugelio metų patirtis dirbant su keliais ir geležinkeliais. Knyga naudojamasi mokant kelių projektuotojus, teko skaityti jiems ir paskaitas šia tema. Be praktikos nebūtų ir šios knygos bei kitų rengtų metodikų. Todėl vien mokslo lyg ir neužtektų, vien verslo taip pat.
– Kaip mokslai įtakojo jūsų verslo pradžią?
– Mokslas buvo pagrindinis padrąsinantis žingsnis surizikuoti ir kurti savo įmonę KTU „Startup Space“. Finansinės naudos iš mokslo ar paramos iš KTU įmonei tikrai kol kas nėra, išgyvename tik iš verslo, tačiau mums dar tėra tik vieni metai ir dar tik dedame pagrindą inovatyvioms idėjoms, išmanių aplinkosauginių technologijų prototipų kūrimui.
– Ar sunku pradėti savo verslą?
– Mano nuomone, sukurti savo startuolį visai nesudėtinga. Šiais laikais, kai tiek technologijų, kad sukurtum įmonę nereikia net išeiti iš namų. Užtenka mobiliojo parašo ir įmonė internetu įregistruojama per porą dienų, beveik jokių popierinių dokumentų. Sunkiau yra ją vystyti ir išlaikyti, be mokslinės veiklos užsiimti ir vadyba. O šiaip svarbiausios mano rekomendacijos naujiems startuoliams: turėkite idėją, turėkite bent jau galvoje verslo planą ir žinoma – išdrįskite surizikuoti.
Esu realistė ir nežinau kaip toliau seksis, tačiau labai tikiuosi, kad po truputį judėsime toliau, kad aplinkosauginės įmonės nereikės uždaryti, kad ji gyvuos ir galėsiu pasimėgauti posakiu: „Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti“. To linkiu sau ir UAB „Ekostruktūra“ kolektyvui.
