Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse KTU prasidės atvirų paskaitų ciklas „Nepatogi Universiteto istorija“. Juo siekiama ne tik populiarinti istoriją ir įdomius, su Universiteto praeitimi susijusius faktus, įvykius, asmenis. Renginių ciklas papildo atnaujintą ir vasario 15 d. pristatytą KTU muziejaus ekspoziciją „Asmenybės universiteto ir valstybės istorijoje“, kuri skirta 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centre vyksiantis paskaitų ciklas prasidės kovo 10 d. ir tęsis iki birželio mėnesio. Paskaitas skaitys Universiteto muziejaus vadovė, istorikė dr. Audronė Veilentienė, moderatorius – Žilvinas Rinkšelis.
A. Veilentienės teigimu, šiais renginiais siekiama visapusiškai pristatyti istorinius Universiteto bruožus, nebijant ir nepatogių temų, kuriomis bus siekiama į diskusiją įtraukti klausytojus. Renginių tąsa, esant susidomėjimui, numatoma ir rudens semestre.
Pirmoji, Kovo 11-ajai skirta paskaita „Gediminaičių stulpai ant sovietinio paminklo“ nužymės kelią link nepriklausomybės ir studentų vaidmenį jame, dalyvaujant įvairiose pasipriešinimo akcijose prieš sovietų okupaciją.
Antroji, taip pat kovą įvyksianti paskaita, – „Kaip KTU „pavogė“ VDU istoriją?“. Daug diskusijų sukelianti tema, kuria atsigręžiama į 1922 m. įkurto Lietuvos universiteto istoriją, jau buvo pristatyta KTU Alumnų asociacijos 5-ojo gimtadienio renginyje ir sulaukė didelio klausytojų susidomėjimo bei prašymų ją pakartoti.
„Mūsų pozicija – kiekviena iš pagrindinių šiandienos aukštųjų mokyklų Lietuvoje turi teisę į Lietuvos universiteto istoriją. Net dabartinis Vilniaus universitetas po karo buvo atkuriamas į Vilnių iškeltų fakultetų pagrindu“, – sako A. Veilentienė.
Prieškariu Kaunui tapus Lietuvos sostine, nedelsiant imtasi kurti ir universitetą. Nualintam šalies ūkiui, besikuriančiai pramonei, transportui ir kitoms šakoms trūko savų specialistų, tačiau Universitetas aprūpino ne tik jais. Paraleliai formavosi ir naujas humanitarinis židinys, valstybei išugdęs filosofus, vadovus, rašytojus, įvairių sričių kūrėjus. Šis židinys karų ir okupacijų metais tapo jaunatvišku pasipriešinimo branduoliu, talkinusiu rezistentams ir partizanams.
Nuslopinusi partizaninį karą Lietuvoje, SSRS vadovybė nutarė išsklaidyti ir šį humanitarinį židinį, todėl humanitarinių mokslų specialybės buvo iškeltos į Vilniaus universitetą, o universitetas padalintas į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus.
Nors yra sukurtas mitas, kad „tiksliukai“ dažniausiai yra abejingi praeičiai, tačiau ryšys su praeitimi ne tik nenutrūko, bet įvairiomis formomis buvo puoselėjamas ir toliau. Apie studentų pilietiškumą ir aktyvumą, taikaus pasipriešinimo akcijas, valstybės kūrėjus ir dar daugiau bus pasakojama paskaitų cikle „Nepatogi Universiteto istorija“.
„Mums ši istorija yra svarbi tapatybės dalis, o Lietuvos universiteto tradicijos yra viena pamatinių šiandieninio KTU vertybių“, – pabrėžia A. Veilentienė.
Atvirų paskaitų ciklas „Nepatogi Universiteto istorija“ vyks ketvirtadieniais KTU Kultūros centre (Laisvės al. 13, Teatro salėje):
2017 kovo 10 d. 17 val. – Gediminaičių stulpai ant sovietinio paminklo
2017 kovo 23 d. 18 val. – Kaip KTU „pavogė“ VDU istoriją?
2017 balandžio 20 d. 18 val. – Kaip studentai vyriausybes vertė?
2017 gegužės 25 d. 18 val. – Du pasikėsinimai ir jų vykdytojai
