Siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės, efektyvesnio lėšų naudojimo, konkurencingumo tarptautinėje erdvėje didinimo, kone vieningai sutariama, kad Lietuvos aukštosios mokyklos turi būti konsoliduotos. Savo viziją kaip turėtų vykti konsolidacija Kaune pateikė akademinę bendruomenę atstovaujantis Kauno technologijos universiteto (KTU) senatas.
KTU senatas vasarį priėmė komunikatą dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo Kaune, kuriuo mieste esantį mokslo ir studijų potencialą siūlomas apjungti į vieną universitetą.
„Raginame ir kitas aukštąsias mokyklas mąstyti plačiau, o ne tik vadovautis savisaugos instinktais. Pagal esamą situaciją matome, kad ateityje Kaunui reikėtų vieno, bet stipraus, tarptautiniu mastu pripažinto klasikinio universiteto. Dabartinis aukštųjų mokyklų išsibarstymas veda prie natūralaus kai kurių mokymo įstaigų „numarinimo“, o to tikrai nesinori. Reikia siekti vieningo kokybės standarto, kurio taip trūksta“, – teigė KTU Senato pirmininkas Rytis Krušinskas.
Universitetų gausa
Be KTU šiandien Kaune yra dar keturi universitetai: Lietuvos sveikatos mokslų, Lietuvos sporto, Vytauto Didžiojo ir Aleksandro Stulginskio bei keli kituose miestuose įsikūrusių aukštųjų mokyklų filialai.
„Kauno mieste, o gal net visame regione, esant tik vienam universitetui būtų lengviau įvesti vieningus kokybės siekius. Dabar kiekviena mokslo įstaiga turi atskiras studijų programas, siūlo skirtingą studijų kokybę, atlieka skirtingus mokslinius tyrimus. Turint vieningą instituciją būtų galima laimėti kokybės valdymo prasme, koncentruoti išteklius. Reikia nustoti dubliuotis ir pradėti siekti vieno geriausio universiteto Kaune“, – sakė R. Krušinskas.
Patrauklumas užsienio studentams
Manoma, kad konsolidavimas taptų postūmiu vieningų siekių link. Apjungus Kauno universitetus ir išsigryninus bendrus tikslus, galima būtų turėti aukšto lygio mokslo įstaigą, patrauklią tiek Lietuvos, tiek užsienio studentams.
„Kaunas nuo seno turi stiprias pramonės ir mokslo miesto šaknis, tad norėtųsi tą išlaikyti ir ateityje. Studentams iš kitų užsienio šalių reikia parodyti, kad naujasis universitetas bus geru žinių šaltiniu ir dėl to čia verta atvažiuoti“, – pabrėžė R. Krušinskas.
Panašių jungimosi atvejų R. Krušinskas Europoje mato ne vien ir ne du: „Universitetus stambina ir kitos šalys. Taip jos koncentruoja išteklius, sprendžia demografines problemas. Tokie procesai vyksta nuo seno, nes ne vienas Europos miestas turi savo vardo universitetą: Tartu, Groningenas, Gotenburgas ir kiti.“
Apjungimui reikėtų laiko
Pasak KTU senato narių, universitetų apjungimo procesas nebūtų greitas, nes tam reikėtų deramai pasiruošti. Manoma, kad jis galėtų trukti apie 5-8 metus.
„Reikėtų neužmiršti ir jau besimokančių studentų, kurie nori pabaigti jų pasirinktą mokslo įstaigą. Suprantama, kad net ir susijungus universitetams būtų pereinamasis laikotarpis su galiojančiais studijų tinkleliais, studijų programomis. Tai būtų didelis pokytis organizacinėje plotmėje, bet pirmiausia reikėtų visiems susėsti ir apsitarti, o tada pasiruošti įgyvendinimo planą“, – mano R.Krušinskas.
Jeigu KTU komunikatui pritartų ir kitos Kauno aukštojo mokslo įstaigos, universitetui būtų renkamas pavadinimas. KTU senato nariai ragina į aukštųjų mokyklų konsolidavimą žvelgti negalvojant vien tik apie savo institucijos identiteto išlikimą: „Nesakome, kad kiti universitetai turi jungtis prie KTU. Reikia matyti galutinį tikslą, į kurį eina ir miestas, ir regionas, ir valstybė.“
