Studijuoti toliau ar dirbti? Tobulinti kvalifikaciją universitete ar mokytis savarankiškai, iš patirties? Su šiais klausimais susiduria ne tik netrukus diplomus atsiimsianti nauja bakalaurų karta, bet ir įmonėse jau įsitvirtinę darbuotojai, turintys trumpesnės ar ilgesnės darbo patirties.
JAV atlikti tyrimai rodo, jog darbo pozicijų, kuriose reikalingas magistro laipsnis, skaičius per pastaruosius 10 metų paaugo 20 proc. Lietuvoje (Mokslo ir studijų stebėsenos agentūra) atlikti tyrimai rodo, jog po studijų įsidarbina kone 90 proc. magistrų, o jų vidutinis mėnesio atlyginimas yra kone trečdaliu didesnis nei bakalaurų.
„Esu linkęs manyti, o ir mano asmeninė patirtis rodo, jog magistrantūros studijos yra ypač svarbios, norintiesiems užimti vadovaujančias pareigas. Jeigu bakalauro studijų metu sukraunamas esminių specialybinių žinių bagažas, tai magistrantūros studijas aš matyčiau kaip tą išsilavinimą, kuris padeda žinias taikyti, modeliuoti darbinėse situacijose“, – teigia Pranas Šmaižys, bendrovės „Pieno žvaigždės“ personalo direktorius.
Pasak jo, kai esi atsakingas už kitus žmones, būtina turėti gerus bendravimo įgūdžius: gebėti argumentuoti, derėtis, diskutuoti. Šie įgūdžiai pagrinde lavinami magistrantūros studijose: per darbą grupėse, realių atvejų iš praktikos analizę, rašto darbus, paskaitas, kurios formuoja platesnį požiūrį į specialybinį dalyką.
Studijos ugdo „minkštuosius“ gebėjimus
KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorės Jurgitos Vizgirdaitės teigimu, į magistratūrą stojantieji dažniausiai turi ambicingesnių tikslų – jie siekia užimti aukštesnes pareigas, tapti aukštesnio lygio specialistais.
Tyrimai rodo, jog esminiai tokiems specialistams reikalingi įgūdžiai yra, vadinamieji „minkštieji“ gebėjimai: lyderystė, gebėjimas bendrauti įvairiais lygmenimis, aukšto lygio gebėjimai bendrauti raštu ir žodžiu, neapibrėžtumo toleravimas. Šiuolaikinės aukštosios mokyklos reaguoja į šias tendencijas, kurdamos savo magistrantūros studijų programas.
„KTU magistrantūros studijose taikomas MA+ modelis atliepia tiek studijuojančiųjų, tiek rinkos poreikius. Žmogus, pabaigęs magistro studijas, iš universiteto išeina turėdamas plačių gebėjimų, įvairių kompetencijų. Pavyzdžiui, toks specialistas gali išmanyti ne tik informacines technologijas, bet ir turėti projektų vadovo žinių ir įgūdžių, įgyti ne vien tik edukologijos, bet ir duomenų analitikos kompetencijas“, – teigia J. Vizgirdaitė.
Naudinga ir verslui
Nuo praėjusiųjų metų KTU taikomas MA+ magistrantūros modelis leidžia projektuoti savo išsilavinimą pagal būsimos karjeros poreikius. Pavyzdžiui, jei studento siekis yra tapti giliu vienos srities specialistu, vykdyti mokslinį darbą, jam siūloma rinktis specialisto kelią, tarpkryptės kompetencijos leidžia pačiam studentui pasirinkti pagrindinės ir papildomos kompetencijų derinį, o siekiantiesiems įgyti kompetencijų, būtinų kandidatuojant į vadovavimo pozicijas, siūloma rinktis vadovo kelią. Vadovavimo ir projektų vadybos kompetencijos tarp KTU magistrantų – vienos iš populiariausiųjų.
Statistika rodo, jog beveik pusė besimokančiųjų magistrantūroje studijuoti renkasi ne iš karto po bakalauro studijų, bet padarę metų ar ilgesnę pertrauką. Nors studijos reikalauja įsitraukimo, valios užsiimti papildoma veikla šalia įprastinio darbo, vadovai darbuotojų siekį tobulėti magistrantūroje dažniausiai vertina teigiamai.
„Neretai tenka įtikinėti jaunuolius, kurie jau dirba, kad jie mokytųsi toliau, kad magistro studijos praplės akiratį ir atvers didesnes galimybes. Daugelis įsiklauso į šias rekomendacijas ir pasiekia tikrai puikių rezultatų tiek profesinėje veikloje, tiek studijose“, – teigia Jaroslav Karpovič, verslo valdymo sprendimus diegiančios ir pasauliniam įmonių tinklui priklausančios įmonės „Columbus Lietuva“ sprendimų architektas ir vyresnysis konsultantas, KTU lektorius.
Studijos efektyviai papildo praktinę patirtį
Pasak P. Šmaižio, nors patirties ir žinių galima įgyti dirbant, mokantis iš kolegų, lankant papildomus kvalifikacijos kėlimo kursus, studijos magistrantūroje dažnai yra efektyvesnis būdas praplėsti turimas kompetencijas.
„Žinoma, žmogus tobulėja ir mokosi nuolat, tačiau daug kas priklauso nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, kiek tiesioginis vadovas yra talentingas mokytojas, kiek jis supratingas ir linkęs padėti darbuotojui tobulėti. Jeigu, turėdamas darbo patirties, ateini į magistro studijas ir jose, jau žinodamas praktines problemas ir iššūkius, padedamas ekspertų, ieškai atsakymų, toks mokymasis efektyvesnis ir kokybiškesnis“, – teigia P. Šmaižys.
Teikiamos rinkai aktualios žinios
Pasak J. Karpovič, verslui ypač palanku bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, nes tampa lengviau vieniems kitus suprasti. Verslo įmonės, dalyvaudamos studijų procese, susipažįsta su potencialiais darbuotojais, pamato jų gebėjimus ir kvalifikaciją, o studijos praturtinamos realiais verslo atvejais.
„Kasmet pateikiame temas baigiamiesiems darbams. Sutinku, jos neretai būna sudėtingos, ne paviršutiniškos, jų išsprendimui reikia tarpdisciplininių žinių. Tačiau gabiems studentams tokie iššūkiai patinka“, – teigia J. Karpovič.
Pasak su KTU ne pirmus metus bendradarbiaujančio kompleksinius IT ir verslo procesų optimizavimo sprendimus vystančios įmonės vyresniojo specialisto, pagal verslo aukštajam mokslui išsakytas pastabas, palaipsniui koreguojamas studijų programų turinys.
Ugdo įvairiapusę asmenybę
„Magistrantūros studijos praplečia žmogaus pasaulėžiūrą. Tiesa, tik tiek, kiek pats žmogus yra linkęs pasiimti naudos iš to, ką teikia studijos. Jei studentas lanko teorines paskaitas, praktinius užsiėmimus, aktyviai domisi, studijos padeda išugdyti įvairiapusę asmenybę, kuri gali ne tik vykdyti užduotis, bet ir kurti, sėkmingai spręsti sudėtingas problemas, ieškoti išeičių neapibrėžtose situacijose“, – įsitikinęs Aurelijus Morkevičius, įmonės „No Magic Europe“ Sprendimų skyriaus vadovas, KTU dėstantis organizacijų veiklos modeliavimą.
Su tokiomis korporacijomis ir organizacijomis kaip BMW, „Ford“, „Renault-Nissan“, „Siemens“ ar NASA dirbančios įmonės padalinio vadovas teigia, jog magistrantūroje studentai turi galimybę papildyti savo kompetencijų paketą tais įgūdžiais, kurių jiems po bakalauro studijų neretai trūksta: verslo steigimo, bendravimo versle, viešojo kalbėjimo, darbo etikos gebėjimais.
„Bendraudami su universiteto bendruomene turime galimybę identifikuoti gabiausius studentus, atrasti potencialius darbuotojus“, – atskleidžia A. Morkevičius.
Atveria galimybes bendrauti su srities ekspertais
P. Šmaižio įsitikinimu, magistrantūros studijos išugdo gebėjimą struktūruotai dėstyti mintis, kuris yra ypač svarbus bet kokioje pozicijoje, bet labiausiai – vadovo pareigose. Pasak jo, didžiausia vertė, kurią teigia magistro studijos, yra bendravimas su savo srities ekspertais.
„Esu dėkingas tiems žmonėms, kurie mane skatino domėtis plačiau, gilintis į savo sritį, kelti klausimus“, – teigia vienos didžiausių pieno produktų perdirbimo įmonių šalyje personalo vadovas.
KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorės J. Vizgirdaitės teigimu, gylį magistrantūros studijoms suteikia tai, jog studentams dėsto pačios aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai – pripažinti Lietuvos ir užsienio mokslininkai ir praktikai. Studijų kokybę nemažai lemia ir dėstymas.
„Šiuolaikiniai didaktikos metodai – probleminis, dizaino mąstymu grįstas mokymasis ir atvejo metodo taikymas – užtikrina tai, jog paskaitų metu studentai gauna aktualias, rinkoje pritaikomas žinias. Be to baigiamųjų projektų tematikos orientuotos į realių problemų sprendimą, formuluojamos bendradarbiaujant su pramonės ir verslo įmonėmis, asociacijomis“, – teigia J. Vizgirdaitė.
Tiek verslo, tiek aukštojo mokslo atstovai sutinka, jog šiandien nėra srities, kurioje nereikėtų nuolat atnaujinti savo turimų žinių, tobulinti įgūdžių. Nors būdų, kaip tai daryti, galima atrasti daug ir įvairių, magistrantūros studijos atveria tokių galimybių kurias kitaip pasiekti būtų gana sudėtinga.
