„Vienas iš kertinių sprendimų, siekiant, kad šalies aukštasis mokslas ir absolventai būtų konkurencingi Europoje – pereiti prie europietiško studijų modelio, nepamirštant kokybės stiprinimo“, ‒ sako Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak prorektorės, taip jau susiklostė istorinės aplinkybės, kad Lietuva pasirinko amerikietiškąjį aukštojo mokslo modelį, kur paprastai bakalauro studijos trunka 4, o magistrantūros – 2 metus. Tuo tarpu Europoje vyraujantis modelis – 3+2 metai, per kuriuos studentai įgyja reikalingas kompetencijas. Europoje magistrantūros studijos yra neatsiejama universitetinio išsilavinimo dalis, ypatingai inžinerijos ir technologijų moksluose, kai kvalifikuotu inžinieriumi galima tapti tik pabaigus magistrantūros studijas.
Lietuvai, norinčiai konkuruoti Europos mokslo arenoje dėl stiprių tarptautinių studentų, būtina skubiai ir apgalvotai stiprinti savo pozicijas, kurios svarbi dedamoji būtų sutrumpėjusios bakalauro studijos.
„Estija, Danija, Vokietija, Nyderlandai, Suomija, Švedija, Vengrija ir daugelis kitų valstybių sėkmingai taiko europietišką studijų modelį. Tuo tarpu Lietuvoje nuolat girdime nuomonių, kad toks modelis pas mus neveiktų – esą mokykloms neįmanoma parengti stiprių abiturientų, gebėsiančių visą studijų medžiagą įsisavinti per trejus metus. Ar tikrai mes, būdami Europos Sąjungos piliečiais, nesugebėsime padaryti to, ką padaro kiti?“, ‒ klausia J. Šiugždinienė.
Jos teigimu, dar vienas dažnai girdimas argumentas – sutrumpinus studijų trukmę, universitetinės studijos nesiskirs nuo koleginių. Tai nėra tiesa – studijos trumpinamos paraleliai keičiant didaktiką ir intensyvinant mokymąsi, o ne prailginant laiką, kurį studentas praleidžia auditorijos suole. Be to, daugelyje Europos valstybių koleginės studijos trunka ketverius metus, nes daugiau laiko skiriama praktikai įmonėse.
„Kelkime minimalaus stojamojo balo kartelę ir tai mums leis pakviesti studijuoti tuos, kurie geba tai padaryti per trejus metus. Sudarykime galimybes motyvuotiems studentams „pasitempti“ jau studijuojant – papildomi moduliai, mentoriai, tutoriai. Pasiūlykime vasaros mokyklas, o kai kuriais atvejais – ir papildomą parengiamąjį semestrą. Taip elgiasi Europos ir pasaulio universitetai, į kuriuos mes lygiuojamės“, ‒ pabrėžia J. Šiugždinienė.
Studijų kokybė, pasak KTU prorektorės, pirmiausia priklauso nuo mokslo kokybės, ir tai yra universiteto šerdis. Reikia stiprių mokslininkų, kurie galėtų visą laiką skirti mokslui ir studijoms. Dėstytojai privalo jaustis oriai ir galvoti tik apie tai, kaip geriau perteikti žinias studentams, o ne kur rasti papildomą darbą – jų atlyginimai turi būti padorūs. Studijų trumpinimas leistų pagalvoti ir apie dėstytojų atlyginimų didinimą ir laiko resursų išlaisvinimą, kuris labai reikalingas mokslui.
Pasaulis stipriai pasikeitė, internetas išplėtė žmonių galimybes – informacija tapo itin lengvai prieinama, galima mokytis intensyviau, savarankiškai, tad turi keistis ir dėstymo didaktika. Ji šiandien leidžia trumpinti studijas.
„Žinoma, jeigu galvosime, kad vienintelis ir patikrintas metodas yra dėstytojo „stovėjimas prie lentos“, kažin, ar pajudėsime į priekį“, ‒ sako pašnekovė.
Kita svarbi priežastis, kodėl būtina trumpinti studijas Lietuvoje – greitai kintantys rinkos poreikiai, sparti technologijų plėtra ir inovacijų atsiradimo ciklo sutrumpėjimas. Tai reiškia, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų rinkai reikia greitai ir kokybiškų.
„Jei netikite – paklauskite bet kurio užsienio investuotojo Lietuvoje, ar šiandien jis neieško patyrusio programuotojo. Net neabejoju, kad visų atsakymai bus teigiami – lygiai tokia pat padėtis ir Europos IT sektoriuje, kur jaučiamas jų stygius“, ‒ sako J. Šiugždinienė.
Prorektorės teigimu, užtenka pažvelgti į Lietuvoje vis kylančius naujus biurus ir čia ateinančius užsienio investuotojus. Tai yra geriausias ženklas, kad po truputėlį savo rengiamais specialistais tampame konkurencingi kitoms Europos šalims, tad šia kryptimi turime ir eiti.
