„Baltijos šalių gyventojus matau kaip dinamiškas, žingeidžias ir darbščias asmenybes“, – teigė profesorius Lucas van Doorslaeris iš Leuveno universiteto (Belgija), neseniai viešėjęs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF)
Jis teigė, kad dauguma Vakarų Europoje neturi susidarę jokio įvaizdžio apie Lietuvą ar lietuvius; dalis žmonių vis dar sieja Baltijos šalis su Rusija.
„Didžioji dalis Vakarų Europos vis dar tarsi mato tą „Geležinę uždangą“, kuri skyrė Sovietų Sąjungą nuo Vakarų, nors šios uždangos jau seniai nebėra“, – teigia L. van Doorslaeris, Europos vertimo studijų sąjungos viceprezidentas.
Jis pabrėžia, kad vertėjai čia vaidina svarbų vaidmenį – nes faktiškai nuo jų priklauso, kaip perkeliamos reikšmės, įvaizdžiai ir stereotipai iš vienos kalbos į kitą. Pasak jo, tam tikrų tautų supratimas apie kitas labai daug priklauso ir nuo to, kokia kalba yra skaitomos naujienos: „Priklausomai nuo kalbos ir to, kokiais šaltiniais naudojasi žurnalistai, tu gali žinoti apie šalį labai daug arba labai mažai. Jei žurnalistas nemoka originalo kalbos, tai jau susiaurina kuriamą įvaizdį.“ – sakė jis.
Tautos identitetą formuoja kalba
Mokslininko, buvusio žurnalisto ir vertėjo teigimu, būtent kalbų žinojimas yra labai svarbus tautos identiteto kūrimo faktorius ir vylėsi, kad po dvidešimties metų, lietuviai bus tauta, kuri daugiau mokės angliškai nei rusiškai.
Tendencija tam tikroms tautoms priskirti vadinamuosius „nacionalinius“ bruožus turi ilgą istoriją. Nuo seno, žmonių kontaktai su kitomis kultūromis buvo grindžiami etnocentristiniu požiūriu – tas, kuris yra kitoks nei mes, yra suvokiamas kaip keistas, nenormalus, išskirtinis.
L. van Doorslaeris, kuris į KTU buvo atvykęs SHMMF tyrėjų grupės „Transnation“ kvietimu, visai universiteto bendruomenei atvirame seminare pristatė imagologijos – metodologijos, kuria tiriama įvaizdžių ir sampratų apie tam tikras tautas ar visuomenės grupes, formavimąsi, taikymą vertime.
„Ką mes retai praleidžiame yra tai, kad stereotipai keičiasi, ir bėgant laikui apie vieną tautą gali susiformuoti du visiškai skirtingi įvaizdžiai. Tuomet, vertėjai turi nuspręsti, kurį iš jų palaikyti, arba galbūt formuoti visiškai naują, jei to prašo tekstas. Svarbu išlikti sąžiningu ir nešąlišku.“, – teigė L. van Doorslaeris.
Tiriamas pastarasis šimtmetis
„Transnation“ tyrėjų grupė, kurioje dirba tyrėjos Saulė Juzelėnienė, Jolita Horbačauskienė, Ramunė Kasperavičienė, Saulė Petronienė, Dainora Maumevičienė ir Jūratė Maksvytytė, tiria lietuviškumo ir lietuvio identiteto formavimosi ir vystymosi apraiškas vertime.
KTU tyrėjų grupė domisi vertėjo vaidmeniu ir tuo, kaip jis keitėsi skirtingais tarpukario ir pokario periodais, bei stereotipų raiška ir saviraiška viešajame diskurse prieš nepriklausomybės atkūrimą (1979–1989), atkūrus nepriklausomybę (1990-2003) ir įstojus į Europos Sąjungą (2004–2017). Tyrimo periodas ne veltui apima 1918- 2018 metus – 2018 metais Lietuva švęs modernios demokratinės ir nepriklausomos valstybės 100 metų jubiliejų.
Praeityje daugeliu atvejų vertėjai buvo nuasmeninti ir nematomi, likdavo antrame plane, tačiau jų vaidmuo visada buvo daugialypis. „Tiek okupacijos sąlygomis dirbę tėvynėje, tiek išeivijoje, vertėjai nebuvo vien tik tarpininkai tarp kultūrų, tautų ir kalbų, bet ir rašytojai, mokytojai, redaktoriai, leidėjai, istorikai, kultūros veikėjai, politikai, kurie skatino, formavo ir skleidė tautinį identitetą – lietuvybę visam pasauliui, todėl svarbu plačiau tai patyrinėti“– teigia tyrėjų grupės narė doc. dr. Ramunė Kasperavičienė.
Lietuvių identiteto ieško tarptautinė komanda
„Transnation“ tyrėjų grupės, vadovaujamos vieno geriausių Europos vertėjų Yveso Gambiero, mokslinis interesas apima vertimo, vertėjo statuso, jo įtakos lietuvio identito formavimuisi bei raiškai, tyrimus. Gilinamasi į vertimo istoriją, vertėjo vaidmenį it tai, kaip vertimu formuojamas tautos arba šalies identitetas ir įvaizdis.
„Džiugina galimybė dirbti tarptautinėje komandoje, bendradarbiauti su savo srities profesionalais ir specialistais, kurių tyrimai ypatingai svarbūs mokslo tyrimų raidai ir formavimuisi“, – teigia Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja, docentė Saulė Petronienė.
Tyrėjų grupės iniciatyva vyksta ir viso universiteto akademinei bendruomenei atviri seminarai, kuriuos veda profesionalai iš kalbos tyrimuose lyderiaujančių universitetų.
