Apie žūtbūtinį išlikimą, o ne studijų kokybę svajojantys universitetai skeptiškai vertina minimalaus stojimo balo kėlimą. Tuo tarpu prestižinėse šalies talentų kalvėse – olimpinė ramybė. KTU išskirtinių gabumų studentams skirtos talentų akademijos „GIFTed“ duris gali praverti tik tie, kurių stojamasis balas siekia beveik 8.
Prieš 8 metus Kauno technologijos universitete (KTU) gimusi idėja į vieną vietą suburti pačius talentingiausius universiteto studentus visiškai pasiteisino. Pavadinta Sustiprintų studijų grupe (SSG), ji buvo pirmoji tokia Kaune, o 2016 metais gavo „GIFTed“ talentų akademijos vardą. Šiandien čia norinčių patekti – ne viena dešimtis.
Studijuoti grįžta iš užsienio
Talentų akademijoje suburti bene geriausi šalies studentai, kurie stodami negalvoja apie minimalų stojimo balą. Pagrindinis priėmimo kriterijus čia – stojamasis balas turi būti ne mažesnis kaip 7,5, kai tuo tarpu dalis šalies aukštųjų mokyklų minimalaus balo dar neturi arba turi gerokai mažesnį.
Pasak KTU Karjeros ir ugdymo centro vadovės Linos Slavickaitės, akademijos pagrindą sudaro itin motyvuoti jaunuoliai, kurių dauguma – įvairių olimpiadų laimėtojai. Universitete jie tampa skatinamųjų stipendijų laimėtojais, dalyvauja Studentų mokslinės draugijos veiklose. Tarp akademijos studentų – užsienio mokyklas baigę ir studijoms sugrįžę į Lietuvą, KTU.
„Pasiekta jau minėta kartelė dar negarantuoja, kad pateksite į talentų akademiją. Visi studentai, surinkę 7,5 balo, gauna tik galimybę kandidatuoti ir dalyvauti atrankos konkurse“, ‒ sako ji.
L. Slavickaitė pabrėžia, kad, siekiant čia patekti, vien gerų pažymių neužtenka – norinčių papildyti akademijos gretas yra daug, tad per atranką būtina pateikti ne tik papildomus pasiekimus įrodančius dokumentus, bet ir laukia motyvacinis pokalbis su komisija. Jos teigimu, vertinami kandidato pasiekimai ir laimėjimai iki įstojimo į Universitetą, dalyvavimas olimpiadose, papildomos veiklos ir narystė įvairiose organizacijose, socialinė veikla.
„Pakėlus stojimo į universitetus kartelę, šis balas pas mus nekis, nes jis ir taip yra gerokai aukštesnis už rekomenduojamą ar pačių universitetų nusistatytą minimalų balą, neretai siekiantį 2“, ‒ pabrėžia vadovė.
Stipendija – didžiausia Lietuvoje
Pati talentų akademijos programa apima ne tik verslo, inovacijų ir mokslo sritis. Čia studentai prie jau įgytų specialybinių žinių bagažo prideda ir asmenines kompetencijas, kurias tobulinti jiems padeda „minkštųjų“ kompetencijų ugdymo ekspertai, jiems siūlomos asmeninės konsultacijos, koučingo sesijos, viešojo kalbėjimo paskaitos, kompetencijų ugdymo dirbtuvės ir kitos veiklos.
Iš viso su studentais „GIFTed“ dirba 26 karjeros ir 26 tyrimų mentorių, atrinktų pagal jų tarptautinį pripažinimą, visuomeninę veiklą, mokslinius pasiekimus. Vienas mentorius vadovauja ne daugiau kaip dviem studentams.
Akademijos studentai turi galimybę dirbti ir konsultuotis su geriausiais KTU tyrėjais, pasaulinio garso mokslininkais, naudotis prieiga prie aukščiausio lygio mokslinės bazės. Visas įgytas žinias jie pritaiko lyderiaujančiose Lietuvos ir tarptautinėse verslo įmonėse, o pabaigę akademiją gauna ne tik diplomą, bet ir rektoriaus rekomendaciją.
Beje, talentingiems studentams mokama didžiausia Lietuvoje stipendija – 300 eurų.
Kokybiškose studijose priėmimo kartelė – aukšta
Pasak KTU Studijų organizavimo departamento direktorės Kristinos Ukvalbergienės, stojantieji į Universitetą taip pat suvokia kokybiškų studijų naudą ir nesibaimina, kad jiems nepavyks peržengti kartelės. Tai rodo kitų, itin populiarių programų stojimo balų vidurkiai, kurie yra ne ką mažesni nei stojant į talentų akademiją.
„Populiariausioje Lietuvoje programoje, KTU Programų sistemose, valstybės finansuojamose vietose vidutinis konkursinis balas praėjusiais metais buvo 7,18. Minimali kartelė, kurią turėjo įveikti pasiryžę mokėti už mokslą ‒ 3,74 balo“, ‒ sako ji.
Nors visiems stojantiesiems KTU taiko švietimo ir mokslo ministrės nustatytą 3 balų kartelę tiek valstybės finansuojamose, tiek mokamose vietose, stojantiesiems nėra pridedami papildomi Universiteto numatyti balai, kuriais mokamose vietose taip mėgsta naudotis dalis kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų.
K. Ukvalbergienės teigimu, pridedant papildomus balus, statistika dirbtinai išpučiama. Pavyzdžiui, studentas už įvairius „nuopelnus“, tokius kaip baigta universiteto vardo gimnazija, gali ateiti su balu, siekiančiu 4. Tuo tarpu egzaminuose gauti balai, parodantys žinių kokybę, gali sudaryti pusę ar net mažiau bendro balo ir nesiekti minimalaus 3 balų.
Direktorės teigimu, tokios galimos manipuliacijos kenkia bendrai studijų kokybei ir iškreipia realią situaciją.
