Europos Komisija pristato kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Tai vienas iš 2016 m. Europos semestro ciklo etapų, po kuriu šių ataskaitų pagrindu, aptarus jas su ES valstybėmis narėmis, gegužės mėn. bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.
Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad po vieno didžiausių realiojo BVP smukimo ES Lietuvos ekonomika įspūdingai atsigavo ir 2011-2014 vidutiniškai augo 4,1 % BVP kasmet. Vis dėlto šalis susiduria su iššūkiais, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ateityje. Ataskaitoje Europos Komisija nurodė, kad, be kita ko:
- Svarbu pereiti prie augimui palankesnių mokesčių ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą. Gana didelė mokesčių našta mažas pajamas gaunantiems asmenims, o aplinkosaugos ir periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai yra maži. Be to, tebėra svarbu gerinti pridėtinės vertės mokesčio prievolių vykdymo užtikrinimą ir jo surinkimą.
- Mažėjanti darbingo amžiaus gyventojų dalis dėl neigiamų demografinių pokyčių, didelio darbingo amžiaus žmonių mirtingumo ir tebesitęsiančios grynosios emigracijos varžo augimo ateityje potencialą ir kels grėsmę pensijų sistemos tvarumui.
- Lėčiau nei tikėtasi pereinama prie didesnę pridėtinę vertę teikiančios ekonomikos. Darbo užmokestis šiuo metu didėja greičiau nei darbo našumas. Gana prasti inovacijų srities rezultatai ir gebėjimai įsisavinti naujas technines žinias. Institucinė struktūra ir bendra inovacijų rėmimo strategija tebėra susiskaidžiusi.
- Atsakant į demografinius iššūkius svarbu daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą. Spręstini klausimai – racionalizuoti švietimo sistemos finansavimą ir struktūrą, plėtoti mokymąsi visą gyvenimą ir gerinti aktyvios darbo rinkos politikos tikslingumą ir veiksmingumą.
- Verslo aplinka pagerėjo, tačiau vis dar esama tam tikrų kliūčių investicijoms. Darbo teisės aktai pasenę ir kai kuriais atžvilgiais laikomi pernelyg ribojančiais, o tai gali atgrasyti užsienio investicijas. Kapitalo rinkos nėra visapusiškai išplėtotos, o alternatyvūs finansavimo šaltiniai yra riboti. Dėl to pradedančioms įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms gali kilti finansavimo suvaržymų.
- Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas kelia iššūkių, nes pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES ir iki šiol nesprendžiamas socialinės paramos sistemos aprėpties ir adekvatumo klausimas.
Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad ekonomika yra priklausoma nuo energijos importo, energijos vartojimo efektyvumas yra mažas, o energijos intensyvumo lygis, visų pirma būsto, transporto ir pramonės sektoriuose, yra didelis. Iššūkių tebekelia elektros tinklų atsiejimas nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų.
Balandžio mėnesį valstybės narės Europos Komisijai turėtų pateikti savo nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas, o gegužės mėn. Europos Komisija pateiks naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 2016–2017 m., kuriose bus nurodyti spręstini prioritetiniai klausimai.
Daugiau informacijos apie Europos semestrą ir Lietuvos ataskaita: http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/country-specific-recommendations/index_en.htm
