ECIU universitetai – inovacijų lyderiai Europoje

Europos inovatyvių universitetų konsorciumui (ECIU) priklausančios partnerinės institucijos ir toliau išlieka priešakyje paverčiant mokslinius tyrimus realiomis inovacijomis. Tai patvirtino ir neseniai Briuselyje vykusiame aukšto lygio renginyje nuskambėję atsiliepimai.

Kovo pradžioje Briuselyje vykusiame susitikime „Nuo valorizacijos iki poveikio“ (angl. „From Valorisation to Impact“) daugiau nei 100 dalyvių – akademinės bendruomenės atstovai, verslo lyderiai ir politikos formuotojai – aptarė, kaip universitetai gali veiksmingiau įgalinti sukauptas žinias, sustiprinti jų poveikį visuomenei ir tapti dar stipresniais Europos inovacijų ekosistemos varikliais. Susitikime nemažai dėmesio buvo skirta aptarti universitetų vaidmenį plėtojant žinių valorizaciją – procesą, kai moksliniai tyrimai tampa realios naudos visuomenei šaltiniu.

Vienas iš svarbiausių renginio akcentų buvo ECIU Inovacijų dokumento (angl. Innovation Vision Paper) (toliau – Dokumentas) pristatymas.

Pasak NIVC vadovo, viena iš pagrindinių Inovacijų dokumento išvadų yra tai, kad Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV, o tikėtina – ir nuo Azijos – kuriant vertę per inovacijas, nes dažniausiai skatinami tik pavieniai ekosistemos elementai, o ne visa sistema. Ją išvadą komentuodamas M. Bulota pridūrė: „Fundamentalus mokslas finansuojamas gerai, matosi puikūs rezultatai, bet konversija į vertę nėra tokia efektyvi, nes ekosistemoje – disbalansas“.

Realia verte tampa vos 0,1 proc. akademinio potencialo

Briuselyje pristatytas dokumentas atspindi universitetų strateginę viziją ir kviečia Europos Komisiją aktyviau atliepti universitetų potencialą kuriant pažangią, į rezultatus orientuotą inovacijų politiką visos ES mastu. Išskiriamos pagrindinės sritys, galinčios reikšmingai padidinti universitetų indėlį į Europos konkurencingumą: ankstyvojo finansavimo prieinamumas, aiškesni valstybės pagalbos reglamentai, efektyvesnis technologijų perdavimas bei universiteto ir verslo bendradarbiavimo stiprinimas.

Europos Komisijos atstovas András Inotai, teigiamai įvertino ECIU Inovacijų dokumentą pabrėždamas kad jis pateikia reikšmingų įžvalgų. Anot jo, universitetai yra ne tik žinių kūrėjai – jie taip pat geba aktyviai prisidėti prie sprendimų kūrimo bei ekonominės vertės generavimo.

Be to, A. Inotai pristatė ES Startuolių ir plėtros strategiją, intelektinės nuosavybės valdymo gaires, technologinės infrastruktūros plėtros planus ir būsimą Inovacijų aktą. Šie dokumentai orientuoti į bendrą Europos konkurencingumo stiprinimą, kur universitetų indėlis bus itin svarbus.

Žinių valorizacija – pakankamai nauja sąvoka

Susitikime sutarta, kad universitetų įsitraukimas yra ypač svarbus plėtojant žinių valorizaciją – procesą, kai moksliniai tyrimai tampa realios naudos visuomenei šaltiniu, nors, kaip pažymėjo Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuro Briuselyje (LINO) vadovas Tadas Tumėnas, tai vis dar yra palyginti nauja koncepcija.

„Žinių valorizacija – tai ne tik teorija, bet ir socialinės bei ekonominės vertės kūrimas iš mokslinių tyrimų rezultatų, duomenų, patirties. Kai šios žinios tampa produktais, paslaugomis, sprendimais ar net politikos gairėmis – tai yra tikroji valorizacija“, – teigė T. Tumėnas.

B. Serafinavičiūtė atkreipė dėmesį į gilesnius kultūrinius iššūkius. Pasak jos, universitetai galėtų ir turėtų aktyviau keisti kultūrą tiek savo viduje, tiek visuomenėje – skatindami kūrybiškumą, verslumą ir atvirą požiūrį į tarpsektorinį bendradarbiavimą.

„Dabartinėje itin konkurencingoje geopolitinėje aplinkoje kūrybiškas ir verslus mąstymas bei veikimas yra ne prabanga, o būtinybė. Tai taip pat verčia permąstyti universitetų tradicinį vaidmenį ir žymiai labiau atsigręžti į verslą, kuris vis dar kai kuriuose akademiniuose sluoksniuose laikomas lyg ir mažiau svarbiu ar ne tokiu intelektualiu,“ – teigė Lietuvos Švietimo ir mokslo atašė.

Ji pritaria ECIU Inovacijų dokumente išskirtoms įžvalgoms dėl nepakankamo finansinio dėmesio komercializavimui bei teigia, jog viena iš to priežasčių galėtų būti mokslinės veiklos vertinimo tradicijos, kurios nėra pakankamai skatinančios komercializavimo veiklas.

Universitetai – tai tiltas tarp mokslo ir verslo

Pasibaigus renginio pranešimams, vyko inovacijų paroda, kurioje buvo pristatyta Poveikio atvejų analizės knyga bei visų ECIU universitetų sukurti inovatyvūs sprendimai – konkretūs pavyzdžiai, jau darantys poveikį visuomenei. Parodoje taip pat eksponuotos naujos technologijos, tarp kurių – ir KTU kartu su „Teltonika“ sukurtas „Teltoheart“, skirtas širdies veiklos stebėjimui ir insulto bei kitų širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos mažinimui.

Be KTU, pristatytas Dublino (Airija) miesto universiteto sukurtas „GaitKeeper“ – dirbtiniu intelektu paremtas sprendimas eisenos greičiui matuoti, padedantis nustatyti griuvimo riziką bei kognityvinius sutrikimus vyresnio amžiaus žmonėms, Aveiro (Portugalija) universiteto sukurta platforma „Sword Health“, teikianti virtualią raumenų ir skeleto terapiją, leidžiančią pacientams gydytis namuose naudojant dirbtinį intelektą ir dėvimus jutiklius bei kiti prietaisai. Paroda pademonstravo kaip universitetų moksliniai tyrimai kuria reikšmingus pokyčius visuomenėje ir kaip akademinės žinios tampa realiais technologiniais produktais.

Aiškios bendros vizijos ir bendradarbiavimo skatinami ECIU universitetai tampa inovacijų ir visuomenės pokyčių varikliais. Universitetų pasiekimų pristatymas, pasitelkiant poveikio atvejų tyrimus, skirtas įkvėpti tolesnį bendradarbiavimą, skatinti inovacijas ir prisidėti prie tvarios bei pažangios ateities kūrimo.

„Universitetai gali įkvėpti studentus, tyrėjus ir mokslininkus, parodydami, kaip moksliniai atradimai virsta realiu poveikiu visuomenei“, – komentavo T. Tumėnas. Tokie praktiniai pavyzdžiai stiprina universitetų kaip inovacijų kūrėjų įvaizdį, neapsiribojant vien teorinėmis žiniomis.

KTU, kaip vienas aktyviausių ECIU narių, tęsia savo dalyvavimą tarptautinėse inovacijų iniciatyvose. Universitetas stiprina technologijų perdavimo procesus, plečia partnerystes su verslo įmonėmis ir skatina studentų bei mokslininkų verslumo kompetencijas.

Dalyvavimas šiame renginyje dar kartą pabrėžė, kad KTU yra ne tik svarbus inovacijų kūrėjas Lietuvoje, bet ir aktyvus Europos inovacijų ekosistemos dalyvis.

Renginio įrašą ir aktualius dokumentus galima rasti ECIU internetinėje svetainėje.