„Mus masina smagios žinios apie egzotiškus kraštus, tačiau jos ne ypač gelbsti realiose kasdieninėse situacijose, kai, tarkim, dėstytojui reikia „prakalbinti“ ir įtraukti į diskusiją iš pažiūros pasyvų studentą iš tolimosios Azijos, kuriam viešai reikšti nuomonę vyresnio žmogaus akivaizdoje gali būti tiesiog nepriimtina“, – teigia Audronė Gedžiūtė, Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėja ir dėstytoja, universitete vedanti tarpkultūrinės komunikacijos seminarus. Pasak jos, vargu ar įmanoma šiandien įsivaizduoti išsilavinusio jauno žmogaus gyvenimą nuo tarptautiškumo izoliuotoje aplinkoje.
Per pastaruosius metus Lietuvoje besimokančių užsienio studentų skaičius išaugo apie 12 proc. Šiandien KTU studijuoja 834 užsienio studentai, t.y. maždaug 8 proc. visų studentų.
„Užsienio studentų bendruomenės augimas gali turėti svarų indėlį vietinių studentų saviugdai ir pasirengimui dirbti ir gyventi globaliame pasaulyje“, – įsitikinusi A. Gedžiūtė.
Pasak jos, net ir dirbant Lietuvoje, bendravimas su užsienio partneriais ar darbas daugiakultūrėje komandoje yra kasdienos dalis. Ypač svarbu išnaudoti užsienio studentų teikiamą potencialą ir dar studijų metais išsiugdyti kiek galima geresnius tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius.
„Dažnai tarpkultūrinė komunikacija apsiriboja susipažinimu su tam tikromis tradicijomis, tačiau nesigilinama į gilesnes reiškinių priežastis, neatsižvelgiama į situacijų kontekstus, dažnai sąlygojančius kitokias nei mums įprasta situacijų interpretacijas“, – mano A. Gedžiūtė, nuo rugsėjo vedanti seminarus „Tarpkultūrinė komunikacija: vienoje valtyje“, kuriuos organizuoja KTU Tarptautinių studijų skyrius.
Tikslas – vengti kultūrinių getų
Su užsienio studentais dirbančių dėstytojų ir administracijos darbuotojų teigimu, nemažos dalies užsienio studentų integracijos problema yra ir tai, jog jie yra pasyvūs vietinės kultūros atžvilgiu. Moksliniuose straipsniuose minima kultūrinių getų susiformavimo universitetuose problemai aktuali ir Lietuvos aukštosiose mokyklose: čia studijuoti atvykę užsieniečiai dažnai užsidaro savo bendrataučių rate, su vietiniais studentais bendrauja tik epizodiškai, nelabai domisi šalimi, kurioje gyvena, o jei reiškia savo nuomonę apie aplinką, tai ji dažnai skamba skundų pavidalu.
„Be abejonės, tokia situacija nieko netenkina, todėl ir buvo sumanyta suorganizuoti seminarų ciklą, kurie paskatintų didesnį savitarpio supratimą tarp užsienio studentų ir vietinės akademinės bendruomenės. Į šiuos seminarus kviečiami ne tik užsieniečiai, bei ir lietuviai studentai, dėstytojai, administracijos darbuotojai“, – pasakoja A. Gedžiūtė.
Interaktyviai kūrė Lietuvos vėliavą
Šiais metais KTU pakvietė studijuoti daugiau nei 300 naujų nuolatinių ir dalinių studijų studentų iš 49 šalių. Pasak Tarptautinių studijų skyriaus vadovės Audronės Račkauskienės, tikimasi, kad padidinti atrankos reikalavimai, stojantiesiems į KTU užsieniečiams, padės užtikrinti didesnį motyvuotų studentų kiekį.
KTU įvairių renginių metu stengiasi palengvinti užsienio studentų integraciją universitete ir Lietuvoje: organizuojami lietuvių kalbos kursai, teikiamos konsultacijos ir pagalba. Visus, pirmą kartą atvykusius į KTU, universitetas kviečia į įvadinę savaitę, kurios renginiai – nuo sporto varžybų iki lietuvių kultūrą pristatančių paskaitų – leidžia studentams „įsivažiuoti“ į studijas ir gyvenimą Kaune.
„Man ypač patiko folkloro ansamblio pasirodymas, kur mes, naujai atvykę studentai, turėjome galimybę susipažinti su lietuviškais šokiais ir patys juo išmėginti“, – džiaugėsi Roshan Shafi iš Indijos.
Jam pritarė ir iš Švedijos per „Erasmus+“ studijų mainų programą į KTU mokytis atvykusi Erica Persson: „Įvadinės savaitės renginių metu gavau labai daug įdomios ir naudingos informacijos. Ypač patiko dėstytojų ir studentų pristatymai ir pasidalinimas patirtimis apie gyvenimą Kaune.“
Išskirtinis šių metų Įvadinės savaitės renginys buvo „flashmobas“, kurio metu visi naujai atvykę studentai bei svečiai iškeldami į viršų rankose trijų spalvų popieriaus lapus sudarė Lietuvos vėliavą.
Kad pastabos nebūtų suprastos kaip įžeidimas
„Visų renginių metu ne tik stengiamės sukurti teigiamą ir priimančią atmosferą, bet ir siekiame kad akademinės bendruomenės nariai – tiek vietiniai, tiek atvykę iš kitų šalių – pažintų vieni kitus, galėtų pasišnekėti apie rūpimus klausimus tiesiogiai, pabandytų kartu rasti atsakymus į kylančias problemas“, – teigia A. Račkauskienė.
Interaktyvių seminarų ciklas „Tarpkultūrinė komunikacija: vienoje valtyje“ yra vienas iš būdų pasiekti šių tikslų. Pirmajame šių mokslo metų renginyje dalyviai pristatinėjo save, savo šalis, išskyrė tam tikrus stereotipus – paneigė juos arba patvirtino.
„Stengiamės rasti atsakymus į klausimus, kaip reikia kalbėti ir dirbti įvairiakultūrėje auditorijoje, kad būtų išgirsta tai, ką sakome, o ne tai, ką norisi girdėti. Pamėginsime išmokti teikti grįžtamąjį ryšį taip, kad tikrai išdėstytume savo pastebėjimus ir po to nereikėtų netikėtai sužinoti, kad mūsų geranoriškai teikiamos pastabos buvo suvoktos kaip gilus asmeninis įžeidimas“, – teigia seminarus, kartu su indu studentu Kanishak Gupta, vedanti A. Gedžiūtė.
Pasak jos, kokybiškas ir supratingas bendravimas gali ne tik padėti ateityje, bet ir užkirsti kelią čia ir dabar kylančioms problemoms – juk su užsieniečiais kolegomis studentams tenka susidurti auditorijose kasdien, atliekant grupines užduotis, projektus.
Seminarai „Tarpkultūrinė komunikacija: vienoje valtyje“ vyksta kiekvieną trečiadienį 17.30 val.
Daugiau informacijos international@ktu.lt arba „Facebook“ paskyroje
Registracija čia.
