Artėja 2016 m. sausio 1 dienos terminas, kuomet Lietuvoje įsigalios tvarka, pagal kurią visi gamintojai ir importuotojai privalės pagrįsti rinkai teikiamų pakuočių atitiktį Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme išdėstytiems reikalavimams. Pagal lapkritį atnaujinto ir LR Aplinkos ir Ūkio ministrų pasirašyto dokumento nuostatas, visos į vidaus rinką išleidžiamos pakuotės privalo atitikti LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus. Dokumente akcentuojama, kad rinkai tiekiamos pakuotės laikomos atitinkančiomis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytus reikalavimus, jeigu pakuočių pateikimo rinkai dieną jos atitinka ES Darniuosius (harmonizuotus) standartus (LST EN 13427-13432). Didelė našta ir atsakomybė už sėkmingai įgyvendinamą rinkos priežiūrą tenka rinkos priežiūros institucijai, kuriai pavesta parengti pavyzdinių dokumentų formas ir patikros klausimynus. Nors iki sausio pradžios liko vos pora savaičių, tačiau rinkos priežiūros institucija dar nėra pateikusi reikiamos ir naudingos informacijos Lietuvos gamintojams ir importuotojams. Kokios to priežastys, ko tikėtis ir kam ruoštis? Mintimis dalijasi vienintelės specializuotos tokio pobūdžio įstaigos Lietuvoje – KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro – vadovas, doc. dr. Visvaldas Varžinskas
Kokie yra tie esminiai pakuočių reikalavimai, kurių atitiktį turės pagrįsti gamintojai ir importuotojai nuo sausio 1 dienos?
Siekiant sumažinti milžinišką taršą pakuočių atliekomis, Europos Sąjungos šalyse narėse į vidaus rinką jau eilę metų negalima išleisti pakuočių ar pakuočių komponentų, kurie neatitinka ES Direktyvoje 94/62/EB nurodytų esminių reikalavimų. Šie reikalavimai jau 2011 metais perkelti ir į LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, tačiau iki šiol neįgyvendinami. Įmonės turi užtikrinti, kad į rinką teikiamos pakuotės atitinka keturis esminius reikalavimus: pakuotės turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni (įteisinti atliekų prevencijos principai); pakuotes galima pakartotinai naudoti, perdirbti ar pritaikyti kitoms reikmėms (skatinamas daugkartinių pakuočių naudojimas); pakuotės turi būti gaminamos iš tokių medžiagų, kad kuo didesnę pakuotės masės dalį būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams ES ir Lietuvoje taikomus standartus (skatinamas tinkamas pakuočių ženklinimas ir perdirbimas); galiausiai deginant ar šalinant sąvartyne pakuotes, jų atliekas ar tvarkymo liekanas į išmetamus teršalus, pelenus ar filtratą nepatenka sunkiųjų metalų, kenksmingų cheminių ir kitų pavojingų medžiagų (ribojama pavojingų cheminių medžiagų ir sunkiųjų metalų koncentracija pakuotės medžiagoje). Šiuo metu, Lietuvos institucijos (sulaukusios dėmesio iš Europos Komisijos) bando įvesti rinkos kontrolę, kurią įgyvendinant (vykdant planines patikras ar reaguojant į skundą) reikalaus, kad gamintojai ir importuotojai įrodytų atitiktį, kaip tai numato LR Aplinkos ir Ūkio ministerijų parengtas tvarkos aprašas.
Naujame tvarkos apraše rinkos priežiūros institucijai pavesta parengti pavyzdinių dokumentų formas ir patikros klausimynus, tačiau jokia informacija Lietuvos gamintojų ir importuotojų nepasiekė. Kokia to priežastis ir kam reikia ruoštis?
Manau, kad pagrindinė priežastis dėl kurios gamintojai ir importuotojai nesulaukia jokios informacijos yra šiuo metu vykstanti paskirtosios rinkos priežiūros institucijos – Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) – reorganizacija. VNMPI veiklos įgaliojimai nutrūksta šių metų gruodžio 31 dieną, o su jais ir prievolė vykdyti rinkos priežiūrą (kuri bus net neprasidėjusi). Nuo 2016 metų sausio 1 dienos pakuočių atitikties reikalavimų priežiūrą vykdys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri iš esmės ir nuspręs kokie bus patikros klausimynai ir kriterijai. Rinkos priežiūros institucijų pasikeitimas iš principo negali pakeisti atitikties pakuočių reikalavimams pagrindimo principų, nes LR Aplinkos ir Ūkio ministrų pasirašytame dokumente atitiktis įstatymo reikalavimams prilyginama atitikčiai ES darniesiems (harmonizuotiems) standartams, o įmonėms nurodyta prievolė tikrinimo metu pateikti dokumentus, įrodančius atitiktį visiems įstatymo reikalavimams (logiška, kad remiantis tų pačių ES darniųjų standartų principais). Europos Komisija tam ir sukūrė darniųjų standartų sistemą, kad ES šalys narės galėtų aiškiai, vienodai ir suprantamai įvertinti visus esminius pakuočių reikalavimus. Įmonės, kurios gali įrodyti atitiktį minėtų standartų reikalavimams, šia informacija gali remtis visose ES šalyse narėse. Tokį principą įteisina ir ES Direktyva 94/62/EB.
Naujame tvarkos apraše nebeliko deklaracijos formos. Gamintojai ir importuotojai diskutuoja kokiu būdu reikės perduoti informaciją apie produktų atitiktį tiekimo grandinėje. Ar užtenka oficialaus pasirašyto rašto atitikčiai įrodyti?
Pagrindiniai iššūkiai yra susiję ne su deklaravimo forma tiekimo grandinėje (t.y. tuo, kaip gamintojai ar importuotojai turėtų informuoti prekybininkus ar platintojus, kad jų gaminių pakuotė (ar pakuotės komponentas) atitinka reikalavimus ir gali būti saugiai realizuojama rinkoje), bet su tuo, kaip atsakingas už produkto išleidimą į ES vidaus rinką ūkio subjektas patikrinimo metu turėtų įrodyti rinkos priežiūros institucijai, kad visi reikalavimai nurodyti įstatyme yra įgyvendinti. Akivaizdu, kad šie du dalykai (informavimas tiekimo grandinėje ir patikros dokumentų paketas) yra painiojami, ir tai kelia daug nesusipratimų. ES šalyse pasitelkiami patys įvairiausi verslo partnerių informavimo apie atitiktį būdai – tai ir įrašai sąskaitose, ir papildomi dokumentai (pvz., EN 13427 standarto „B“ priede pateikta forma), ir pastabos važtaraščiuose. Tokiais būdais tiesiog konstatuojama, kad visi esminiai reikalavimai įgyvendinti, o įmonė savo parašu ir antspaudu patvirtina prisiimanti atsakomybę. Prekybininkai ir platintojai turi teisę prašyti, kad produktų gamintojai ir importuotojai patvirtintų, kad jų tiekiami gaminiai atitinka visus pakuočių atitikties reikalavimus ir gali būti platinami. Vykdant patikrinimą prekybos vietoje, prekybininkas ar platintojas, remdamasis sutartos formos atitiktį patvirtinančiu dokumentu, turi teisę tikrintojus nukreipti pas konkretų gamintoją ar importuotoją. Prekybininkai ir platintojai neprivalo kaupti visų atitiktį patvirtinančių dokumentų pilna apimtimi kiekvienam produktui, nes jie nevykdo pakavimo funkcijos ir nėra atsakingi už pakuotės medžiagų parinkimo ar pakuotės užpildymo sprendimus. Kitas aspektas – rinkos priežiūros institucijos pareiga tikrinti, ar ūkio subjekto pateikiami teiginiai yra teisingi, ar gamintojas ar importuotojas iš tiesų turi pagrindą deklaruoti, kad jo produktas atitinka visus pakuotėms keliamus reikalavimus pagal patvirtintą tvarkos aprašą. Gamintojas ar importuotojas privalo tikrintojui pateikti dokumentus, įrodančius deklaruotus teiginius. Jei ūkio subjektas neteisingai informuoja rinką (prekybininkus ir platintojus) apie teikiamą produktą, arba nesugeba pagrįsti deklaruotų teiginių, nustatomas pažeidimas – neatitiktis LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimams. Kitose ES šalyse taip pat yra nustatyti griežti gamintojų tikrinimo reikalavimų kriterijai, kuriais vadovaujamasi patikrinimų metu. Galima teigti, kad praktiškai visos ES šalys vykdo griežtą pakuočių atitikties rinkos kontrolę.
Kokių sankcijų gali sulaukti Lietuva už ES Direktyvos reikalavimų netinkamą įgyvendinimą?
Artimiausiu metu, jei šalyje nebus pradėta kontroliuoti, kad į rinką nepatektų pakuotės neatitinkančios ES Direktyvoje 94/62/EB keliamų esminių reikalavimų ir mažinama tarša pakuočių atliekomis, neabejotinai prieš mūsų šalį bus pradėta pažeidimo procedūra. Lietuva jau turi „karčios“ patirties atsainiai įgyvendinant ES medienos reglamento reikalavimus, tačiau iš klaidų nepasimokyta. Kitos griežtos sankcijos laukia Lietuvos, jei nesugebėsime įgyvendinti ES teisės aktų reikalavimų ir Europos Komisijos iškeltų tikslų: turime pasiekti, kad iki 2030 m. Europoje būtų perdirbama 70 proc. komunalinių atliekų (šiuo metu perdirbama tik apie 30%) ir 80 proc. pakuočių atliekų (šiuo metu iki 50 %). Jau nuo 2025 m. perdirbamąsias atliekas (pakuotės sudaro didelę jų dalį) bus draudžiama vežti į sąvartynus. Šiandien, Lietuva yra tarp daugiausiai atliekų sąvartynuose šalinančių ES šalių, o atliekų sraute iki 70 % tūrio sudaro būtent pakuotės. Akivaizdu, kad valdžios institucijos nesugebėdamos atsakingai įvertinti susidariusios situacijos ir vilkindamos sprendimų priėmimą, stumia šalies gamintojus ir importuotojus į nepavydėtiną situaciją – nežinią dėl tvarkos įgyvendinimo, o šalies gyventojus pasmerkia gyventi šalia toliau milžiniškais tempais augančių sąvartynų.
Parengta pagal BNS informaciją: http://sc.bns.lt/view/item.php?id=195868
