Pabaigus bakalauro studijas, įgijus pirmąjį mokslo laipsnį, atsiveria daugybė galimybių, vienos kitos durys ir pasimato platūs horizontai. Neretai polėkio ir entuziazmo pakanka šiek tiek pakeliauti numatyta karjeros kryptimi, pasiekti tam tikrų laimėjimų. Tiesa, po kurio laiko dažniausiai pamatoma, jog egzistuoja daugiau galimybių, aukštesni tikslai ir atsiranda noras tobulinti savo kvalifikacijas.
„Į magistrantūrą stojantieji nori gilinti savo žinias, paprastai jie turi ambicingesnių tikslų – siekia užimti aukštesnes pareigas, tapti aukštesnio lygio specialistais. Neretai tam tikrose vadovaujamo darbo pozicijose iš karto reikalaujama magistro išsilavinimo“, – teigia Jurgita Vizgirdaitė, KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė.
Nors kelių į sėkmingą karjerą kaip ir jos apibrėžimų – daugybė, tyrimai rodo, jog magistro studijas baigusieji uždirba daugiau, yra labiau užtikrinti dėl savo karjeros ir turi aiškiau apibrėžtus tikslus. Šiandien, kai darbdavių ypač vertinami plataus profilio, kelias sritis 
išmanantys specialistai, magistrantūra yra vienas iš kelių to pasiekti.
1. Bendraminčių ratas
Asmeninis tobulėjimas, nauji įgūdžiai, kuriuos galima plačiai pritaikyti ir ryšiai – tai priežastys, dėl kurių magistrantūros studijos yra kitokios nei bakalauro.
„Magistrantūroje susiburia bendraminčių ratas. Jeigu po bakalauro studijų žmonės gali pasukti visai kitais profesiniais keliais, po magistro tai mažai tikėtina – šias studijas renkamasi siekiant konkretaus tikslo“, – teigia dizainerė Olesia Les, KTU Aprangos inžinerijos studijų programos magistrė.
J. J. Vizgirdaitės teigimu, galimybė kurti verslo ryšius ar generuoti idėjas kartu su kolegomis, magistrantūroje yra ypač patraukli – čia įstoję studentai brandesni ir labiau apsisprendę dėl savo ateities. Be to baigiamųjų projektų tematikos orientuotos į realių problemų sprendimą, formuluojamos bendradarbiaujant su tarptautinėmis ir nacionalinėmis pramonės ir verslo įmonėmis, asociacijomis.
Pasak marketingo valdymo magistrantūros studijas KTU baigusios transporto įmonės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Deimantės Šmitės, studijuojant magistrantūroje didžiausias atradimas buvo vertingi pokalbiai su dėstytojais: „Daugelis iš jų išlaikė kolegišką, o ne mokytojo-mokinio santykį. Tai leido drąsiai diskutuoti, kartu ieškoti atsakymų. Smagu ir praėjus keletui metų sutikti juos besišypsančius ir besidominčius, kaip susiklostė mano karjera“.
2. Gilios specialybės žinios
KTU siūlo dviejų tipų magistrantūrą: dvejų metų trukmės studijas, kuriose gilinamasi į pasirinktą dalyką ir pusantrų metų trukmės labiau taikomojo pobūdžio magistrantūrą. Nuo praėjusiųjų metų Universitete startavo unikalus Lietuvoje MA+ magistrantūros studijų modelis, kuriame siūloma studijas formuoti pagal savo poreikius.
„Skatiname studentus dalyvauti mokslinėje veikloje, raginame dėstytojus kviesti savo studentus prisijungti prie mokslinių projektų, taip siekiame užtikrinti aiškią takoskyrą tarp bakalauro ir magistrantūros studijų. Gylį magistrantūros studijoms suteikia ir tai, jog dėstytojai čia – pačios aukščiausios kvalifikacijos. KTU dėsto pripažinti Lietuvos ir užsienio mokslininkai ir praktikai“, – teigia J. Vizgirdaitė.
Dizainerė, keturių kolekcijų autorė O. Les teigia dėl savo karjeros kelio apsisprendusi dar prieš stodama į universitetą, o magistrantūros studijos nurodė tikslų kelią ir priemones, kaip tos karjeros siekti.
„Maloniai nustebino modulių gausa – galėjau susikoncentruoti į labiausiai dominančias žinias. Atsirado daugiau laisvės kūrybai, o su tuo – ir užsidegimo, motyvacijos. Neįkainojamas laikas, kai tu esi pakankamai laisvas, kad priimtum savarankiškus sprendimus, bet šalia dirba profesionalų komanda, kuri siekia padėti, patarti, nukreipti“, – prisimena O. Les.
3. Plačiai pritaikomi įgūdžiai
„Žmogus, pabaigęs magistro studijas, taikant MA+ modelį, iš universiteto išeina turėdamas plačių gebėjimų, įvairių kompetencijų. Pavyzdžiui, toks specialistas gali išmanyti ne tik informacines technologijas, bet ir turėti projektų vadovo žinių ir įgūdžių, ne vien tik edukologijos, bet ir duomenų analitikos kompetencijas. Pavyzdžiui Ekonomiką ar viešąjį administravimą studijuojantis studentas gali rinktis Duomenų analitikos kompetenciją, dirbti Ekonomikos analitiku. Arba studijuojantis pramoninę biotechnologiją gali rinktis procesų validavimo kompetenciją ir dirbti kokybės kontrolės analitiku“, – teigia J. Vizgirdaitė.
Nuo kitų metų visiems magistrantams bus siūlomas akademinio rašymo modulis, parengsiantis mokslinių straipsnių, paraiškų rašymui. Pasak J. Vizgirdaitės, toks modulis įprastas užsienio universitetų akademinėse programose.
Ji pabrėžia, jog galimybės rinktis tarpdisciplininį išsilavinimą KTU ypač plačios. Praėjusiais metais, startavus MA+ modeliui, tai galima daryti šalia specialybės renkantis skirtingas kompetencijas. Jų yra 22. Kol kas populiariausios – vadovavimo, projektų vadybos, kalbų kompetencijos, tačiau studentai taip pat domisi ir renkasi tiksliųjų mokslų kompetencijas: duomenų analitika, valdymo technologijas, kita.
„Mes vieninteliai Lietuvoje skatiname tarpdiscipliniškumą ne tik tarp sričių, bet ir tarp krypčių, – teigia KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė. – Šalia savo specialybės, pavyzdžiui, chemijos, studentas gali rinktis ne tik socialinių mokslų kompetencijas, bet ir kitus technologinius ar inžinerinius mokslus (medžiagų mokslą, dizainą ir panašiai) ir taip plėsti savo specialybės žinias“.
Kitas būdas praplėsti savo specialybės žinias – rinktis kitokias magistro studijas nei bakalauro.
„Mano bakalauro studijos buvo labiau orientuotos į reklamą, todėl, pradėjusi dirbti marketingo srityje, pajaučiau, jog trūksta platesnių žinių, strateginio požiūrio. Apskritai rekomenduoju magistro studijoms rinktis kitą sritį, nei bakalauro. Taip tampama platesnį žinių 
bagažą bei požiūrį turinčiu specialistu“, – teigia KTU magistrantūros studijų absolventė D. Šmitė.
4. Didesnis darbo užmokestis
Mokslo ir studijų stebėsenos agentūros (MOSTA) atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvoje magistro studijų absolventų vidutinis darbo užmokestis viršija mūsų šalies vidurkį, o per mėnesį jie uždirba maždaug 150 eurų daugiau nei bakalaurai. Europos šalių statistika rodo, jog magistrai uždirba iki 50 proc. daugiau nei bakalaurai, o labiausiai šis pokytis priklauso nuo specialybės.
Remiantis KTU Karjeros ir ugdymo centro duomenimis, KTU magistrai uždirba apie 38 proc. daugiau nei bakalaurai (12 mėn. po universiteto baigimo). Didžiausias pokytis stebimas socialinių mokslų srityje – šios srities magistrantūros absolventų uždarbis 45 proc. didesnis nei bakalaurų. Iš specialybių šiuo atžvilgiu išsiskiria sociologija, viešoji politika, taikomoji fizika ir taikomoji chemija.
5. Lankstus studijų grafikas
„Mūsų šalyje studijuojančiam žmogui, ypač magistrantui, sudėtinga išlaikyti ekonominę nepriklausomybę, jei jis nedirba. Todėl stengiamės, kad magistrantūros studijų grafikas būtų pritaikytas dirbančiajam – tariamės su fakultetų dekanais, kad, kai įmanoma, paskaitos vyktų po 17 valandos. Be to, plačiai taikomas mišrusis mokymas, kai, pasitelkus virtualų mokymą, paskaitų klausoma ir jose dalyvaujama nuotoliniu būdu“, – teigia J. Vizgirdaitė.
Po studijų kolegijoje magistrantūrą pasirinkusi D. Šmitė lankstų studijų tvarkaraštį įvardija kaip vieną iš svarbių privalumų: „Man buvo labai aktuali galimybė studijuoti po darbo, cikliškai. Tai – dirbančiam žmogui yra labai svarbu“.
6. Tarptautinėje rinkoje pritaikomos studijos
Studijų programos ir atskiri moduliai anglų kalba, vizituojantys užsienio šalių ekspertai, jungtinės bei tarptautiniu mastu akredituotos studijų programos – tai privalumai, kurie daro KTU magistrantūrą patrauklią siekiantiesiems tarptautinės karjeros.
„Turime taisyklę, kad, jei studijų programoje yra bent vienas užsienietis, ji automatiškai vykdoma anglų kalba. Siekiame, kad šia kalba būtų vykdoma 60 proc. KTU magistro studijų programų. Tai užtikriname ne tik kviesdami užsienio specialistus, bet ir teikdami paramą universiteto dėstytojams – dėstytojų akademinių kompetencijų centras „EDU_Lab“ organizuoja specialius mokymus dėstymui anglų kalba, taip pat studijų programos sėkmingai pradėta diegti šiuolaikinius didaktikos metodus: problemomis grįstą mokymąsi, dizaino mąstymu grįstą mokymąsi ir atvejo metodo taikymą“, – teigia J. Vizgirdaitė.
Pasak jos, be galimybės išvykti studijuoti į kitas šalis, kurią užtikrina dalyvavimas dvigubo laipsnio studijų programose, mainų programos, magistro studijų tarptautiškumą garantuoja ir tai, jog MA+ modelio studijose aktyviai dalyvauja tarptautinio verslo įmonės.
„Tokios įmonės kaip „Barclays“, „Microsoft“ ar „Ikea“, kurios aktyviai dalyvauja ir rengianti, ir vykdant studijas, praplečia studentų požiūrį, suteikia jų išsilavinimui tarptautinę perspektyvą“, – užtikrina KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė.
